Kodėl reikia pasakyti gydytojui, kad vaikas vasarą praleido prie kompiuterio?

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus tikrąja to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir regėjimą.

Jei vasarą vaikai mažai sportavo, grūdinosi, tai bent dabar, mokslo metams prasidėjus, būtina, kad jų mokymosi ir poilsio režimas būtų subalansuotas, mityba sveika, kuprinė ne per sunki.  Už tai atsakingi tėvai.

Kaip praleido vasarą

Ką klasės draugams apie tai, kaip praleido vasarą, pasakoja vaikai? Ar visi jie pakankamai judėjo, lakstė po lauką, plaukiojo ežeruose ar upėse, karstėsi po medžius? Tai buvo sveika.

Tie, kurie didžiąją dalį dienos praleido prie kompiuterio, televizoriaus, apie tai privalo pasakyti ir gydytojams. Labai gali būti, kad jų stuburas iškrypęs, laikysena netaisyklinga, galimi kitokie skeleto bei raumenų sutrikimai.

Visoms šioms moksleivių bėdoms neabejotinai įtakos turi ir per sunkios, knygų prikrautos kuprinės, nepatogūs suolai.

Vaikų ortopedai pataria tėvams, kad kuprinė su knygomis neturi sudaryti daugiau kaip 10–12 proc. mokinio svorio. Aritmetika čia paprasta: pirmokas, sveriantis maždaug 25 kg, turėtų nešti ne daugiau kaip 2,5–3 kg sveriančią kuprinę. Taigi, tuščios kuprinės svoris neturėtų viršyti 1,5 kg.

Ji neturi spausti, trinti, privalo būti patogi. Matuotis perkamą kuprinę geriausia apsivilkus striukę ir be jos, juk kuprinę teks nešioti ir žiemą, ir vasarą.

Idealu, jei kuprinės diržų plotis – ne mažiau kaip 4 cm ir jie paminkštinti. Per stori diržai vaikui gali trinti pažastis, veržti. Kuprinės nugarėlė turėtų būti paminkštinta, rankena – taip pat, kad būtų patogu nešti. Vaikui užsidėjus kuprinę, ši neturėtų iškilti virš pečių.

Akinių gėdytis kvaila

Besaikis laiko leidimas prie kompiuterio ar televizoriaus tikrąja to žodžio prasme iškraipo ne tik stuburą, bet ir regėjimą – ortopedams pritaria gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė.
Pasak gydytojos, moksliškai įrodyta, kad aktyviai laiką leidžiant lauke, mažėja regėjimo problemų.

"Gal kam ir sunku tuo patikėti, bet kiekviena papildoma gryname ore praleista valanda per savaitę net 2 proc. sumažina trumparegystės riziką. Taip yra dėl to, kad akis teigiamai veikia natūrali šviesa ir galimybė žiūrėti į toliau esančius objektus", – pasakoja V.Nasvytienė.

Patartina valgyti kuo daugiau morkų, mėlynių, žalių lapinių daržovių, pieno gaminių – šių produktų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų.

V.Nasvytienės tvirtinimu, tarp suaugusiųjų vis dar yra nemažai tokių, kuriems atrodo, kad vaikams nešioti akinius – tikra kankynė. Bendraamžiai iš jų šaiposi, naujasis aksesuaras – nepatogus, greitai lūžtantis.

"Anaiptol. Tai seniau buvo pajuokiami akiniuočiai, o ir patys akiniai tikrai nebuvo patogūs. Dabar akinių pasiūla visai kitokia", – tikina gydytoja.

Pamokos, mityba, poilsis

Rūpintis vaiko sveikata būtina visus metus, ne tik dėl sveikatos pažymų mokyklai.

"Reikia reguliariai profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus, laiku pastebėti vaiko savijautos pokyčius, įvertinti mokslo krūvį, nepamiršti visavertės mitybos, kokybiško poilsio, vitaminų", – pataria bendrosios praktikos gydytoja Laima Petrauskienė.

Ji akcentuoja, kad tik tuomet, kai vaikas augs fiziškai ir dvasiškai stiprus, atšalus orams jo nepuls ligos.

"Nuo daugumos užkrečiamųjų ligų vaikai būna paskiepyti pirmaisiais savo gyvenimo metais, tačiau kai kurių vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl maždaug 6–7 metų vaikai turi būti pakartotinai paskiepyti nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito. 15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės", – primena L.Petrauskienė.

Mūsų šalyje vykdoma 6–14 metų vaikų krūminių dantų dengimo silantais programa. Pagal ją nemokamai specialiomis skystomis plombinėmis medžiagomis padengiamos sveikų krūminių dantų kramtomųjų paviršių vagelės. Tai neleidžia susidaryti ėduoniui – vienai labiausiai pasaulyje paplitusių dantų ligų tarp vaikų ir paauglių.


Dainius Pavalkis, profesorius, švietimo ir mokslo ministras

Sveikatos priežiūrai mokyklose stiprinti reikalinga kompleksiška sistema, kuri ne tik suteiktų žinių, bet ir formuotų tam tikras nuostatas, gebėjimus bei įpročius – sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo. Už tai yra atsakingi mokytojai, tėvai, sveikatos priežiūros specialistai. Sveikatos ugdymo veikla įgyvendinama integruotai per visų dalykų pamokas ir popamokinius užsiėmimus.

Švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi Sveikatos ugdymo bendrąją programą 1–12 klasėms, kuri apima fizinę, psichinę, socialinę sveikatą. Ji turėtų būti įgyvendinama kartu su sveikatos priežiūros specialistais, kurie skaitytų paskaitas, dalyvautų sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, higienos įgūdžių pamokose. Labai skatintinas aktyvus bendradarbiavimas su kūno kultūros mokytojais, nes sveikos gyvensenos ugdymas – viena iš veiklos sričių bendroje kūno kultūros programoje.

Mokyklos gali organizuoti ir atskiras sveikos gyvensenos pamokas, ir integruoti šį ugdymą į kitų disciplinų mokymą ar neformalaus švietimo užsiėmimus.

Ministerija skatina mokyklas dalyvauti sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje, kurių tikslas – stiprinti mokinių sveikatą, gilinti sveikos gyvensenos įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą, viską apimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą.

Sveika aplinka mokykloje – apšvietimas, ūgiui pritaikyti suolai ir panašiai, yra labai svarbi, ją reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro patvirtintos higienos normos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių