Kodėl kosmetikos gaminių nerekomenduotina pirkti turguje?

Todėl, perkant šiuos gaminius, būtina apžiūrėti jų įpakavimą ir perskaityti sudėtį. Be to, priduria specialistas, kosmetiką rekomenduojama pirkti tik teisėtose prekybos vietose, nes kosmetikoje, kuria kartais prekiaujama turgavietėse, „blogųjų“ priedų gali būti daugiau, nei leistina, bet tai net nebus nurodyta ant gaminio pakuotės.

– Kaip reglamentuojamos medžiagos, kurios gali būti naudojamos kosmetikos gamyboje?

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamente nurodyta, kokios medžiagos gali būti naudojamos kosmetikos gamyboje. Jį taiko visos Europos Sąjungos narės, įskaitant ir Lietuvą. Reglamente gana griežtai reglamentuotas tam tikrų medžiagų panaudojimas. Kai kurias iš jų uždrausta naudoti kosmetikos gamyboje, kitoms taikomi griežti apribojimai.

– Ar kosmetikos produktuose pasitaiko uždraustų medžiagų?

– Pirmiausia reikia žiūrėti į prekės ženklinimą, t. y., kas aiškiai deklaruojama. Tą galima patikrinti. Žinoma, kai kas gali būti nutylima. Jeigu yra įtarimas ar precedentas, kad galėjo būti panaudota draudžiama medžiaga, tenka atlikti laboratorinius tyrimus ir patvirtinti arba paneigti tokios medžiagos buvimą. Gana retai, bet tokių atvejų pasitaiko. Galbūt tokios medžiagos įdėtos nesąmoningai – tiesiog keičiasi reglamentavimas, ir jei anksčiau kokia nors medžiaga buvo leidžiama naudoti, vėliau ji galėjo būti uždrausta. O gaminiai buvo užsilikę rinkoje arba gamintojas nepakeitė receptūros. Taip rinkoje atsiranda draudžiamų gaminių.

– Kas išprovokuoja tokius patikrinimus ir kur jie atliekami?

– Jie atliekami dėl įvairių priežasčių – gyventojų skundų, pranešimų iš kitų valstybių apie nesaugų gaminį. Yra daug įvairių priežasčių, išprovokuojančių tyrimus. Jie gana brangūs, todėl nėra atliekami dažnai, galbūt keliolika ar keliasdešimt kartų per metus.

– Kokia būna patikra, jei yra įtarimų, kad produkte esama neleistinų medžiagų?

– Patikrinimus Lietuvoje atlieka Valstybinė maisto produktų inspekcija. Pirmiausia, viskas prasideda nuo deklaruojamos informacijos, pateiktos gaminio etiketėje. Jei kyla įtarimų, kad netiksliai įvardintos medžiagos arba nėra aišku, kokia tai medžiaga, pereinama prie kitų metodų – vadinamosios gaminio informacijos bylos, kurioje daug plačiau ir konkrečiau išdėstyta informacija apie receptūrą, kokios žaliavos naudojamos ir kiek jų yra dedama.

Tos medžiagos nurodytos tam tikroje tarptautinėje nomenklatūroje, kuri naudojama gaminant kosmetinius gaminius. Jei ir ten nepavyksta iki galo išsiaiškinti dėl vienų ar kitų medžiagų, tada, be abejo, pereinama prie instrumentinių, laboratorinių tyrimų. Juos gali atlikti visos akredituotos laboratorijos. Lietuvoje tokius tyrimus dažniausiai atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

– „Blogosios“ sudedamosios dalys mums, ne chemikams, labai dažnai nesuprantamos. Įsigilinus ir panagrinėjus, dažniausiai tai būna naftos produktai.

– „Blogosios“ medžiagos naudojamos kosmetikos gaminiuose. Kaip savarankiškos cheminės medžiagos jos labai pavojingos, bet, įdėjus į gaminį, jų rizika suvaldoma tam tikrais apribojimais. [...] Arba nurodomi įspėjimai, kad gaminyje panaudota medžiaga, galinti sukelti alergiją.