- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sveikata, o ir dailesnėmis kūno formomis labiausiai susirūpinama po Naujųjų bei artėjant šiltajam metų laikui. Tačiau specialistai pastebi, kad kur kas lengviau bei efektyviau svorio numesti ne metų pradžioje, ar ankstyvą pavasarį, kai organizmas po žiemos būna nusilpęs ir ištroškęs saulės, bet pačioje vasaros pradžioje. Tad būkite tikri – į sveikatingumo traukinį dar nevėluojate, o dabar suformuoti mitybos bei sveikos gyvensenos įpročiai prigis ilgam.
Oficiali statistika nedžiugina – pernai Londono Karališkosios kolegijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis lietuviai yra labiausiai nutukę iš visų rytų europiečių. 26,7 proc. moterų ir 23,7 proc. vyrų kūno masės indeksas perkopia 30, skaičių, kuris žymi dideles svorio problemas. Kažkiek antsvorio turi dar daugiau – net apie 50 proc. šalies gyventojų.
„Pasikrauti“ vitaminų
Daugelis sau pažada, kad nuo Naujųjų gyvens sveikiau, sportuos, keis mitybos įpročius, tačiau tokius pažadus itin sunku tesėti ne tik dėl valios stokos, bet ir dėl fiziologinių priežasčių. Juk būtent pavasarį bei vasarą svorį kontroliuoti yra gerokai paprasčiau nei žiemą, nes šiuo metu žmonės patys linkę daugiau laiko praleisti aktyviai judėdami, o organizmas net į menkiausius pokyčius reaguoja kur kas stipriau.
„Mūsų organizmams metant svorį birželį tikrai reikia gerokai mažiau pastangų nei, pavyzdžiui, sausį. Juk gyvename labai dėkingoje klimato zonoje, turime aiškiai išreikštus metų laikus, sezoniškumą, kurį jaučia ir organizmas. Dabar svorį mesti geriausia, nes mūsų kūnai prisitaikę prie lėtesnio žiemos ritmo ir į bet kokius fizinio aktyvumo ar mitybos pokyčius reaguoja stipriau. Organizmas natūraliai valosi ir energingai įsisavina vitaminus, kurių žiemą jam taip trūko, todėl net maži mitybos ar sporto pasikeitimai gali turėti didelį efektą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ specialistė Jolita Skinderskienė.
Dabar svorį mesti geriausia, nes mūsų kūnai prisitaikę prie lėtesnio žiemos ritmo ir į bet kokius fizinio aktyvumo ar mitybos pokyčius reaguoja stipriau.
Būtent todėl vasaros pradžioje vaistininkė rekomenduoja vengti riebios mėsos, riebalų, kiaušinių trynių, riebesnių pieno produktų, sūraus maisto, nepiktnaudžiauti cukrumi ir druska. Daugiau valgyti rekomenduojama neriebios žuvies, vištienos, kiaušinių baltymų, juodos duonos, neriebių pieno gaminių bei vaisių ir daržovių, ypač jei pastarieji jau švieži.
Šias rekomendacijas daugelis žino, kaip ir faktą, kad geriausia valgyti penkiskart per dieną mažais kiekiais. Tačiau šias taisykles pasikartoti bei prisiminti reikėtų būtent dabar, nes patobulinti mitybos įpročiai turės daugiau naudos nei kitu metų laikų inicijuotos permainos.
Per anksti nepulti prie daržovių?
Kita vertus, ir toliau gyvenant žiemos režimu, neteisingai maitinantis bei nesportuojant dabar labai paprasta dar labiau nualinti organizmą. Pavasario mėnesiais ir vasaros pradžioje beveik kiekvienam reikėtų papildomai vartoti vitaminus, nes organizmui jų jau trūksta, o iš gamtos dar nespėjame gauti pakankamai.
Tradiciškai labiausiai vitaminus gerti rekomenduojama ankstyvą pavasarį, kai saulės dar nedaug. Pagalvokime ką mes paprastai valgome kovo-balandžio mėnesiais? Jei tik prasidėjus pavasariui puolame prie vaisių ir daržovių, tai gausime arba ne pirmo šviežumo derlių, arba iš kitų kraštų atvežtą maistą – nei vienu atveju jis nebus ta vitaminų bomba, kurios organizmas po žiemos išsiilgęs. Pirmieji natūralūs žalumynai – šviežios salotos, špinatai, krapai, ridikėliai pasirodo tik gegužės mėnesį, o iki tol organizmui reikia padėti.
Siekdami bet kokia kaina sulieknėti prieš atostogas, žmonės neretai kreipiasi į vaistines, norėdami įsigyti įvairių preparatų, esą greitinančius medžiagų apykaitą ar užpildančius skrandį ir taip suteikiančių sotumo jausmą. Specialistės teigimu, tokie triukai turi nebent trumpalaikį efektą, o birželio mėnesį jų griebtis tikrai neapsimoka, nes dar geresnį ir ilgalaikį efektą suteiks aktyvesnė dienotvarkė bei taisyklinga mityba.
Mažos detalės – dideli rezultatai
Vienas svarbiausių patarimų, kaip radikaliai nekeičiant gyvensenos pagerinti savijautą – rytinė mankšta. Dieną reikėtų pradėti pusryčiais, net jei organizmui to nesinori, bet prieš tai geriausia lengvai prajudinti raumenis. Vos pramerkus akis šokti į ilgą bėgimą nepatartina, nes kūnas dar nebūna pabudęs, kaip nerekomenduojama sporto atidėti ir vėliausiam vakarui. Suderinus tokį prasijudinimą su anksčiau nurodytais mitybos patarimais kilogramai nukris su gerokai mažiau vargo negu bet kuriuo kitu metų laiku.
Pažymima, kad svarbiausia pasirūpinti vitaminais A ir D, nes jų po žiemos mums trūksta labiausiai. O visa kita – kaip, kiek ir kada sportuoti ar valgyti – šiek tiek keičiasi priklausomai nuo organizmo. Norėdamas gerai jaustis, žmogus turi klausyti savo organizmo, sekti, kas jam tinka ir kas ne.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje nustatyti dar 53 koronaviruso atvejai
Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 53 žmonėms, 11 iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pavasario prakeiksmas – alergija žiedadulkėms: kaip palengvinti simptomus be medikamentų?
Tik nušvitus pirmiesiems spinduliams pacientai jau skundžiasi sloga ir akių perštėjimu. Mat, anksti pavasarį pradeda žydėti medžiai. Tokių alergijų pikas paprastai būna gegužę, kai sužydi beržiniai medžiai. Medikai skaičiuoja, kad...
-
Ministerija supaprastino siuntimų tvarką sergantiesiems lėtinėmis ligomis2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino siuntimų tvarką lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui. ...
-
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis mažėja, bet mirė dar du žmonės
Nors sergamumas peršalimo ligomis ir gripu Lietuvoje mažėja, praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
SAM įsteigė Vaistų komitetą: informuos apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą4
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydy...
-
Pagalba nualpusiam žmogui: ką galima daryti, ko ne?3
Dažnai nesunku atpažinti, kad žmogui negera ir jis gali nualpti. Taip galima jam padėti prieš nutinkant nelaimei. Tačiau to nepadarius laiku žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus. Kaip tokiu atveju elgtis, LNK papa...
-
Koronaviruso statistika: devyni nauji susirgimai, mirčių nefiksuota
Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, keturi asmenys susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Sparčiai plinta pavojinga liga: pirminiai simptomai panašūs į peršalimo31
Medikai vis dažniau sulaukia pacientų, sergančių ligomis, kurios jau buvo pamirštos. Tai tymai ir kokliušas. Besiskiepijančių nuo tymų Lietuvoje mažėja kasmet. Europoje taip pat prasta situacija. Daugiausia sergančiųjų šiuo met...
-
SAM delegacija Singapūre ir Japonijoje aptars pandemiją, užkrečiamųjų ligų valdymą9
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. ...
-
Dėl storosios žarnos vėžio lietuviai tiriasi vangiai: diagnozė gąsdina labiau nei pati liga4
Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems &scar...