- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą kartą Vakarų Lietuvoje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje širdies aortos vožtuvai implantuoti kateteriniu būdu, neatveriant krūtinės ląstos. Tokios operacijos teikia vilties pacientams, kurie dėl savo amžiaus ar ligų nebegali būti operuojami tradiciniu būdu.
Mokė kolega iš Danijos
Praėjusios savaitės pabaigoje atliktos pirmosios keturios tokios operacijos garbaus amžiaus pacientams. Visi operuotieji – trys moterys ir vienas vyras – jautėsi puikiai ir jau kitą dieną galėjo važiuoti namo. Nepaisant to, kad jauniausias pacientas jau yra įpusėjęs devintą dešimtį, o kiti – artėja prie 90-ies metų.
Operacijas naujuoju būdu atliko 15 žmonių komanda, kuriai vadovavo iš Danijos atvykęs gydytojas invazinis kardiologas Gintautas Bieliauskas. Jis anksčiau operuoti šiuo būdu mokė gydytojus Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose.
Kaip paaiškino G.Bieliauskas, naujas aortos vožtuvas įvedamas žmogui į kūną su mažo diametro kateteriu, dažniausiai per kirkšnies arteriją, nestabdant širdies veiklos ir neatveriant krūtinės ląstos. Procedūra trunka apie valandą.
Pirmosios tokios operacijos uostamiestyje buvo atliktos taikant bendrą nejautrą. Pakankamai patirties turinčiuose gydymo centruose ši operacija daroma su vietine nejautra.
„Operacijos atliktos be pjūvių, be komplikacijų, nė vienam pacientui neprireiks ilgos reabilitacijos“, - puikiais klaipėdiečių rezultatais pasidžiaugė kolega iš Danijos.
Vienintelė galimybė
Minėtiems pacientams dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės įprastos širdies operacijos, atveriant krūtinės ląstą, buvo negalimos. Iki tol gydytojai jiems galėjo pasiūlyti tik konservatyvų gydymą vaistais. Trims pacientams iš keturių širdis jau buvo operuota anksčiau.
Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjo Aurimo Knoknerio, pacientams, vyresniems nei 80 metų, pjūvis per krūtinės ląstą yra rizikingas. Visi operuoti pacientai buvo sunkūs ligoniai, tad nuo šiol jų gyvenimo kokybė pagerės ir pailgės.
Operacijoms naujuoju būdu pradėta ruoštis nuo lapkričio mėnesio, kruopščiai atrenkant pacientus. Per tą laiką viena pacientė operacijos nesulaukė.
„Galime pasidžiaugti, kad gydytojas Gintautas skyrė savo jėgų ir laiko čia atvykti. Visada atsiranda pacientų, kuriems, kad ir ką darytume, kaip begydytume, dėl garbingo amžiaus ir lydinčių ligų nebegalime padėti. Tradicinės operacijos rizika tokiais atvejais gerokai padidėja. Tuomet jų būklę gali pakeisti širdies vožtuvo kateterinis implantavimas“, - sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas.
Vakarų šalyse, turinčiose pakankamai geras finansines galimybes, visi tokie pacientai operuojami kateteriniu būdu. Pasak gydytojo kardiologo iš Danijos, problema, kad šios novatoriškos procedūros yra brangios ir ne visos valstybės pajėgios jas pakankamai finansuoti. Vienas vožtuvas, su visa jam implantuoti reikalinga sistema, priklausomai nuo gamintojo, kainuoja apie 15 tūkst. eurų.
Europoje tapo standartu
„Šis metodas nėra naujas, nėra eksperimentinis. Vakarų šalyse jis yra standartas. Tai gydymo metodas, kuris turėtų būti kiekvienos, tokio dydžio kaip Jūrininkų, ligoninės gydymo arsenale. Per metus jų turėtų būti padaroma apie 50 –100. Tai labai svarbu ne tik pagalbos laukiantiems pacientams, bet ir medikams, kad susiformuotų ir nedingtų operacijai atlikti reikalingi įgūdžiai“, – sakė G. Bieliauskas.
Svečio manymu, Klaipėdos jūrininkų ligoninė pagal per metus galėtų atlikti apie 100 tokių procedūrų.
Šių operacijų idėja 1989 metais gimė vienam jaunam Danijos gydytojui, kuris šį būdą išbandė su kiaule. Tačiau medikų bendruomenėje pasiūlymas negreitai prigijo – prireikė trylikos metų, kol jauno gydytojo sukurtas širdies vožtuvas kateteriniu būdu pirmą kartą buvo implantuotas žmogui. Pirmoji tokia operacija atlikta Prancūzijoje. Kelerius metus ši technologija buvo tobulinama. Prieš gerą dešimtmetį ji įsivyravo Europos šalių gydymo centruose.
Pirmasis širdies aortos vožtuvas kateteriniu būdu Lietuvoje implantuotas 2009 metų pradžioje. Per metus mūsų šalyje atliekama vos apie 20-30 tokių procedūrų. Kaimyninėse šalyse jų padaroma gerokai daugiau.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga džiaugiasi, kad įstaigos medikai dirba progresyviai, nuolatos siekia galimybių tobulėti ir gydant pacientus taikyti pasaulinio lygio praktikas. Jis tikisi, kad šios operacijos nebus vienetinės ir, ligonių kasoms finansuojant, dar šiemet jų pavyks atlikti ne vieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių2
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...