Kiek išliks 700 t sveriantis Lietuvos stounhendžas

Lietuvos stounhendžas, lietuviška saulė, kalendorinis akmenų ratas. Žvelgdamas į 30 metrų skersmens iš 125 akmenų iškilusią saulę, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras neslėpė, kad oficialaus pavadinimo šie akmenys dar neturi.

Pirma idėja – aštuoni akmenys

Dar 2000 m. G.Kakarui ir garsiam fizikos mokslų daktarui, etnologui Libertui Klimkai kilusi idėja įgauna vis didesnį pagreitį. Tiesa, pradinė idėja pakito, ir dabar G.Kakaro svajonėse galutinis lietuviško stoundhendžo variantas dar įspūdingesnis.

Iš pradžių prie Etnokosmologijos muziejaus pagal pagonišką tradiciją turėjo būti įrengtas kalendorinis akmenų ratas iš aštuonių akmenų: keturi turėjo žymėti šiaurę, pietus, rytus ir vakarus, du – vietą, kur saulė teka ir leidžiasi trumpiausią naktį bei ilgiausią dieną (per Jonines).

Dar du akmenys ženklintų vietą, kur saulė teka ir leidžiasi trumpiausią dieną ir ilgiausią naktį (per Kūčias).

Šiaurė, pietūs – pagal žvaigždes

"Per ekskursijas dažnai klausiu, kur saulė nusileidžia? – rodo į sniege miegančius akmenis G.Kakaras. – Ne, ne vakaruose. Ji kyla šiaurės rytuose, o leidžiasi šiaurės vakaruose."

Aštuoni akmenys, kurie dabar išaugo į aštuonis akmeninius saulės spindulius, sudaro beveik taisyklingą aštuonkampį ir beveik tiksliai žymi pradinės idėjos kryptis.

"Šiaurė, pietūs, rytai, vakarai nustatyti tiksliai pagal žvaigždes. Tik saulė patekės vos dešiniau, nes miškas, landšaftas to neleidžia idealiai matyti. Tam reikėtų lygumos su tolimais horizontais", – aiškino G.Kakaras.

"Kažin kiek visa tai išliks? – svarsto jis. – Šimtus, tūkstančius metų?"

Didžiausias akmuo – 32 t

Su žmona Marija pradėjęs važinėti po Lietuvą ieškoti didelių akmenų ir gavęs iš Kultūros rėmimo fondo finansinę paramą, G.Kakaras atgabeno pirmuosius 20–25 t sveriančius akmenis.

"Rasti didelius akmenis, techniką, juos atgabenti – labai nelengva, nes tam reikia ir daug finansų. Paskui kilo idėja pasitelkti Lietuvos apskritis, kad jos atvežtų po vieną 20–30 t svorio akmenį, – pasakojo G.Kakaras. – Pažadėjo visų apskričių vadovai, atgabeno – šešių."

Didžiausias akmuo, sveriantis 32 t, iki Molėtų rajono Kulionių kaimo atkeliavo iš tolimiausios vietos – Klaipėdos rajono. Beje, būtent šis akmuo ir stovi rato viduryje.

Iš Vilniaus buvo atvežtas ne tik 26 t riedulys, bet ir dar keturi šiek tiek lengvesni akmenys. Iš Kauno buvo atvežtas kelių tonų dydžio akmuo.

Vėliau 14 didelių akmenų padovanojo vietos ūkininkas, kiti žmonės. 2012 m. rugsėjo 30 d. atvežti paskutiniai akmenys iš Anykščių karjero.

Dirbo nesikeikdami

"Lankytojai nesuprato, kodėl čia tiek daug akmenų, ūkio darbuotojai net pyko, kai aš vis perkeldavau stulpelius, ilgai planavau, skaičiavau", – šypsosi G.Kakaras.

Pagrindiniai darbai truko spalį. 20–30 t svorio akmenis reikėjo apnarstyti stropais ir, pakėlus kaip kiaušinius, įstatyti į iškastas duobes.

G.Kakaras dėkingas su 80 t galingumo kranu dirbančiam kauniečiui, vietos ekskavatorininkui ir savo muziejaus ūkio dalies vyrams, iš kurių neišgirdo nė vieno šiurkštaus rusiško žodelio.

Dabar šią lietuvišką saulę sudaro 125 akmenys, kurių bendras svoris – apie 700 t! Ratą sudaro didieji, viduje – sunkiausias riedulys iš Klaipėdos rajono, o saulės spinduliai – 1–6 t svorio akmenys.

27 cm skersmens Žemė

125 – atsitiktinis skaičius. Tiesa, vėliau internete skaitydamas apie vieną pačių svarbiausių statinių priešistorinėje Europoje – 3100–2000 m. pr. Kr. statytą Stounhendžą Pietų Anglijoje – G.Kakaras nustebo, kad jo ir lietuviškos saulės skersmuo beveik identiškas – 30 m.

"Bet tai – dar ne viskas, – žadėjo pašnekovas. – Žmonės turi pajusti ir planetas. Mus riboja erdvė, nes tai tik 3 ha plotas, todėl kilo idėja padaryti Archimedo spiralę, – ji Molėtų mediko pasiūlymu bus punktyrinė, – iš 10–15 cm dalelėmis pjaustytų akmenų. Paskutinis spiralės taškas – Neptūno planeta."

Ant 130–140 cm aukščio stulpelių ketinama padaryti planetų modelius. Saulės skersmuo – 30 m, todėl pagal santykines proporcijas Merkurijus bus vos 10 cm, Venera – 26 cm, Žemė – 27 cm, Marsas – 15 cm, Jupiteris – 3 m, Saturnas – 2,6 m, Uranas – 1,1 m, Neptūnas – 1 m skersmens.

"O Žemė... – G.Kakaras padarė pauzę, – bus moters figūra, kurios dešinėje rankoje bus Žemė, pakeltoje kairėje – Mėnulis."

Kopijos iš viso pasaulio

"Ir tai – dar ne pabaiga", – patenkintas tęsė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius. Pagal Alantos seniūnijoje esantį mitologinį Valiulio akmenį ant vieno iš Lietuvos stounhendžo, arba lietuviškos Saulės, akmenų jau iškalta paslaptingų ženklų kopija.

G.Kakaras jau svajoja ant didžiųjų akmenų perkelti garsiausius petroglifus iš Baltijos, tada – Šiaurės, Vakarų Europos šalių ir galiausiai – iš visų žemynų bei atokiausių pasaulio kampelių.

"Noriu, kad tai turėtų kultūrinę, pažintinę prasmę ir ši vieta būtų tarptautinio Lietuvos įvaizdžio dalis", – prisipažino astronomas.

O koks piešinys bus rato centre, ant 32 t sveriančio akmens?

Kol kas – neaišku. Dabar ant šio akmens iškalti poeto, diplomato Jurgio Baltrušaičio žodžiai: "Ko ieškai tu, čia pat greta? Būties aušra už tavo durų, už tavo vartų – visata."

Stounhendžas – vienas seniausių statinių Europoje

Stounhendžas yra vienas pačių svarbiausių priešistorinių statinių Europoje, Pietų Anglijoje. Jis siekia neolito ir bronzos amžių (pastatytas apie 3100–2000 m. pr. Kr.).

Jį sudaro ratu išdėstyti didžiuliai akmeniniai žiedai. Didžiausio išorinio žiedo skersmuo siekia apie 30 m, už jo yra žiedo formos pylimas, dar toliau – apvali duobė. Neaišku, kas ir kodėl pastatė Stounhendžą, bet vyrauja nuomonė, kad tai buvusi didžiulė astronominė stebykla.

Susidomėjimą Stounhendžu kelia ir nežinomas statybos būdas, – nežinia, kaip čia buvo atgabenti ir į tokį aukštį pakelti daugiau nei 50 t sveriantys luitai, – ir statinio paskirtis. Kryptis, kuria išdėstyti akmenys, leidžia spėti, kad kompleksas naudotas astronominiais tikslais (per vasaros saulėgrįžą virš Kulno akmens pakyla Saulė), o tokie stebėjimai buvo religinių apeigų dalis.

Statinys 1986 m. įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą.