Keturkojų terapeutų populiarumas auga

Pastebėtas internete logotipas atvedė pas jauną jo kūrėją ir jos bičiulius – kaniterapijos specialistes ir jų mokytus šunis, kurie juokaujant vadinami keturkojais terapeutais.

Kas ta kaniterapija?

Grafikos dizainerė Aurėja Jucevičiūtė neįsivaizdavo, kad pažintis su Ineta Martinkevičiūte Dailės akademijoje, kur abi merginos studijavo, pakryps tokia netikėta vaga. Mat Ineta, baigusi dailės studijas, ne tik tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dailės terapijos specialybės magistrante, bet ir visa galva paniro į kaniterapiją, nes nuo vaikystės mylėjo gyvūnus, augino šunis. Bet kas susiejo grafikos dizainerę Aurėją su kaniterapeute tapusia Ineta? Prieš atsakant į šį klausimą, verta pasidomėti, kas yra kaniterapija, apie kurią dabar kalbama vis dažniau.

Kaip rašoma kaniterapija.lt, terminas "kaniterapija" yra sudarytas iš dviejų žodžių: canis (lot. šuo) ir therapeia (gr. gydymas, slaugymas). Kaniterapija gali būti taikoma esant fiziniams, emociniams ir / ar raidos sutrikimams bei reabilitacijoje. Kaniterapijoje šuo atlieka motyvuotojo vaidmenį ir kartu yra viena iš kaniterapeuto priemonių tikslui pasiekti. Beje, šuniui, kaip ir kaniterapeutui, keliami ypatingi reikalavimai – įgimtos būdo savybės, jo išmokymas – šiam darbui gyvūnas turi būti atestuotas. Taigi, visumą sudaro savo darbą išmanantis specialistas ir atestuotas kaniterapijai šuo.

Oficialiai neįteisinta

"Lietuvoje kaniterapija, kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina ar fitoterapija ir panašūs gydymo metodai nėra oficialiai įteisinti – kol kas veikia tik įvairūs socialiniai projektai. Vykdydami juos, lankome įvairių negalių kamuojamus žmones, įvairaus amžiaus slaugos ir globos namų gyventojus, dienos centrų lankytojus. Daugelyje šių projektų dalyvaujame be jokio atlygio", – kalbėjo I.Martinkevičiūtė, apsikabinusi du iš pirmo žvilgsnio panašius vienas į kitą šunis. Didesnis ir judresnis šuo iš pirmo žvilgsnio – tikras sveikuolis, tačiau, atidžiau įsižiūrėjus į šį žvitrų, labai draugišką keturkojį, pamatai, kad viena jo priekinė letenėlė neišsivysčiusi, gerokai trumpesnė, nors to neįmanoma iškart pastebėti su juo bendraujant. Tą ypatingą letenėlę pastebėjau tik tuomet, kai pasakiau šuniui "Labas, Mooni", ir jis ištiesė būtent tą, trumpesnę, priekinę galūnę.

"Aš jį, Moonį, pasiėmiau mažiuką – vos pustrečio mėnesio jam buvo – iš gyvūnų globos namų. Paėmiau, nes buvo labai mielas šuniukas su fizine negalia, kuriam galėjau suteikti namus. O tas šunytis, augdamas tapo labai draugiškas visiems žmonėms, todėl Ineta pasiūlė man idėją – rengti jį kaniterapijai. Ji, būdama ne tik kinologė, bet ir kaniterapeutė, LSMU Kinologijos centro profesionalios kaniterapijos tarnybos narė, padėjo man parengti Moonį užsiėmimams ir susitikimams su vaikais ir seneliais. Tiesa, kaniterapija kol kas nėra oficialiai įteisinta – priskiriama alternatyviajam gydymui. Nepaisant to, keturkojai terapeutai – vis dažnesni psichologų, kineziterapeutų, specialiųjų pedagogų pagalbininkai", – įsitikinusi Monika.

Aurėjos sėkmė

Kaniterapijos paslaugų poreikis vis auga, tačiau sertifikuotų, t.y. oficialiai išlaikiusių tarptautinių šios srities ekspertų parengtus testus, kaniterapijos šunų Lietuvoje – vos kelios dešimtys. Trūksta ir profesionalių kaniterapeutų. Tad pasinaudojome proga pratęsti pokalbį su I.Martinkevičiūte, subūrusią savo kaniterapijos ir dailės užsiėmimų komandą, kurioje dalyvauja ir psichologiją studijuojanti bei kaniterapijai daug laiko skirianti Monika Žemaitaitytė. Būtent šioje pasakojimo vietoje laikas grįžti prie grafikos dizainerės A.Jucevičiūtės.

Pasak I.Martinkevičiūtės, besiburiančiai komandai reikėjo savo ženklo, kurį įprasta vadinti logotipu. Štai tada Ineta pasiūlė jį sukurti Aurėjai. Pasiūlė, nes vertino jos ne tik kūrybinius darbus, bet ir požiūrį į gyvūnus, jos žinias apie kaniterapiją, kurių įgijo pažinties metu. Kai logotipas buvo sukurtas, šis Aurėjos darbas buvo džiugiai sutiktas, nes visiškai atitiko paskirtį, meno ir kaniterapijos temą.

Laisvės kurti rezultatas

"Man nebuvo sunku sukurti tą ženklą, nes labai patiko Inetos pozicija kūrėjo atžvilgiu. Mat nesusidūriau su dabar paplitusia užsakovo nuostata, kai jis, užsakovas, geriau išmano, koks turi būti sukurtas vizualinis identitetas, suformuotas stilius, kai užsakovas ignoruoja bet kokią kitą nei jo nuomonę.

Bet ar atėję pas gydytoją mes nurodome jam, kaip mus gydyti? Sakome jam, ką mums skauda, kokia problema kamuoja. Ineta pasielgė būtent taip – pasakė man, kokio ženklo reikia, paliko man laisvas rankas jį kurti. Ir štai radosi šis kaniterapijos ir meno logotipas", – parodė kompiuterio ekrane savo kūrinį Aurėja, labai besidominti kaniterapijos užsiėmimais, kuriems vadovauja Ineta.

Atidaus klausytojo nauda

Kol Ineta su būsima psichologe Monika ir jas aplankiusia Aurėja laukė kelių vaikų, tęsėme su jomis pokalbį apie kaniterapiją, šio gydymo būdo galimybes, dirbant, pavyzdžiui, su įvairių negalių kamuojamais vaikais ir suaugusiais žmonėmis.

Dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti gyvūną ligonio palatoje, slaugos ar globos namuose, bet kurioje vaikų ugdymo įstaigoje, o dabar tai jau nieko nebestebina.

"Dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti gyvūną ligonio palatoje, slaugos ar globos namuose, bet kurioje vaikų ugdymo įstaigoje, o dabar tai jau nieko nebestebina. Mokslinių tyrimų rezultatai įrodė, kad kaniterapija turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai. Šunys geba besąlygiškai priimti bet kurį žmogų ir kartu daryti jam stiprų poveikį. Teigiamas žmogaus ir gyvūno ryšys – viena iš priežasčių, kodėl kaniterapija yra tokia veiksminga", – teigė Monika.

Pasak pašnekovių, Lietuvoje šiuo metu vyksta įvairūs skaitymo su šunimi projektai, kurių metu vaikai kviečiami skaityti šuniui ir taip padėti vaikams mokytis skaityti, lavinti kalbą ir įveikti viešo skaitymo baimę. Keturkojis – atidus, nesišaipantis iš skaitančiųjų klaidų klausytojas. Todėl vaikai nejaučia jokio nerimo skaitydami knygų tekstus kantriam keturkojui klausytojui ir laukia naujų susitikimų su juo.

Mergytę prakalbino... šuo

Ineta pateikė kitą kaniterapijos pritaikymo pavyzdį – gydyti psichologinės raidos sutrikimus, čia toks šuo – puikus motyvuotojas. "Mergytė, turinti autistinio elgesio bruožų, visiškai nebendraudavo ir nekalbėdavo su jai svetimais žmonėmis, bet mūsų šunys ją prašnekino. Mat mergaitei buvo paaiškinta, kad šuo supranta tik žmonių kalbą. Tad norint, kad jis kažką padarytų paprašytas, reikia jam pasakyti. Todėl kaniterapeutė iš pradžių imdavo korteles su įrašytomis jose komandomis "gulėt", "sėdėt", "atnešk" bei pan. ir jas ištardavo garsiai, o komandas išmokytas suprasti šuo vykdydavo jas, suteikdamas mergaitei daug džiaugsmo. Po aštuonių užsiėmimų ji jau pati drąsiai duodavo šuniui žodines komandas, pagirdavo jį už jų atlikimą ir net garsiai skaitė jam vaikišką knygelę", – tvirtino Ineta.

Pasak pašnekovių, jei vaikui reikia didinti judesių amplitudę, kaniterapeutai dirba su kineziterapeutais, o jei vaikas kenčia dėl socialinio nerimo – su psichologu. "Džiugu, kad jau esame žinomos – mus žmonės suranda per LSMU Kinologijos centro profesionaliosios kaniterapijos tarnybą bei Kaniterapijos ir dailės užsiėmimų puslapį feisbuke. Beje, mūsų praktikoje yra ne kartą tekę užsiėmimuose pasitelkti ne tik šunis, bet ir meną, bet tai jau būtų kita tema", – šyptelėjo Ineta ir dirstelėjo į laikrodį – atėjo metas atsisveikinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sonata

Sonata portretas
Kuo daugiau pažįsti žmonių, tuo labaiu myli šunis !!!

pritariu pirmam

pritariu pirmam portretas
Kiekvienas šuo - tai užtaisytas ginklas ir niekada nežinai, kada jis iššaus. Net dresūra čia nevisagalė, žvėris ir lieka žvėrimi.

Aha

Aha portretas
Kasmet Lietuvoje valdininkų sukandžiojami, tiksliau tariant - traumuojami šimtai tūkstančių žmonių, ir ką? Be abejo, ant šunų loti lengviau...
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių