Kauno klinikose – naujas Onkologijos ir hematologijos klinikos korpusas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika švenčia įkurtuves naujame korpuse. Projektas, kurio vertė siekia 12,6 mln. litų, buvo finansuojamas ES struktūrinės paramos (85 proc.) ir Lietuvos valstybės lėšomis (15 proc.).

Vienas pagrindinių projekto tikslų buvo pagerinti sąlygas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kartu išplečiant ir pagalbos galimybes. Vykdant projektą rekonstruotos esamos patalpos ir pastatytas naujas priestatas, įsigyta moderni medicininė įranga onkologinių ligų diagnostikai bei gydymui. Anot klinikų atstovų, tai leis užtikrinti optimalų onkologinių paslaugų teikimą, pagerinti jų prieinamumą (ypač nuolat didėjančių chemoterapijos dienos stacionaro paslaugų), užtikrinti higienos normų reikalavimus, diegti efektyvius naujus diagnostikos ir pažangius gydymo būdus. Atnaujintame Onkologijos ir hematologijos klinikos korpuse pasirengta ligonių gydymui  taikant aukštų dozių chemoterapiją ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją.

Onkologijos plėtra – viena iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų prioritetinių veiklos krypčių. Glaudžiai bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams, Kauno klinikose sukurtas universitetinio lygio daugiaprofilinis onkologijos centras. Ligoninėje įdiegtos šiuolaikinės aukštosios technologijos onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui, taikomos naujos onkologinių ligų gydymo metodikos, vykdomos vėžio prevencijos programos, plėtojamas mokslas ir mokymas. Prieš trejus metus Lietuvos sveikatos mokslų universitete buvo įkurtas Onkologijos institutas, jungiantis Onkologijos ir hematologijos kliniką bei Onkologijos mokslo laboratoriją. Onkologijos institutas numato prioritetines onkologijos plėtros kryptis.

„Onkologija yra viena iš sparčiausiai besivystančių medicinos sričių. Pasaulyje kasmet tobulėja ir įdiegiami nauji vėžio diagnostikos ir gydymo metodai. Gerėjant onkologinių ligų diagnostikai, pavyksta pasiekti mirtingumo nuo šių ligų mažėjimą. Lietuvoje gana sudėtinga pasivyti pažangiausias pasaulines vėžio diagnostikos ir gydymo technologijas, tačiau ES struktūrinių fondų parama sudaro sąlygas Lietuvos medikams įdiegti modernius, įrodymais pagrįstus diagnostikos ir gydymo metodus“, – sakė Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.

Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Remiantis statistika, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje nuo 1990 m. padidėjo beveik dvigubai, mirtingumas – trečdaliu. Skandinavijos šalių epidemiologai prognozuoja, kad 2020 m. onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi, sergamumas vėžiu aplenks sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai prognozuoja, kad onkologinių ligų profilaktika, ankstyva jų diagnozė ir gydymas mirtingumą nuo šių ligų iki 2020 m. sumažintų perpus, ketvirtadaliui padėtų išvengti vėžio.