Kardiologė: pakilęs kraujospūdis – liga visam gyvenimui

  • Teksto dydis:

Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio termino „padidėjęs kraujospūdis“ (arba arterinė hipertenzija). Maždaug trečdalis 25–65 metų amžiaus grupės žmonių kenčia nuo šio sveikatos sutrikimo. Tai didelė problema – pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose metinės išlaidos šios ligos gydymui ir prevencijai viršija 50 milijardų dolerių. Arterinė hipertenzija neišgydoma, tačiau ją galima efektyviai kontroliuoti. Ir ne tik vaistais. Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto mokslininkai atrado, jog, chirurginiu būdu pašalinus tam tikrus nervus, jungiančius inkstus su smegenimis, galima labai efektyviai ir praktiškai be šalutinio poveikio sumažinti kraujo spaudimą ir jo sukeliamų ligų riziką.

Tokios inkstų denervacijos procedūros atliekamos ir Lietuvoje. Šis gydymo metodas taikomas pacientams, kuriems nepavyksta sureguliuoti kraujospūdžio medikamentais. Jis yra minimaliai invazyvus, pasiekiama gerų rezultatų.

Apie padidėjusį kraujo spaudimą ir kaip gyventi turint šią sveikatos problemą pasakoja gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.

– Pradėkime nuo to, kas apskritai yra kraujo spaudimas ir kodėl svarbu rūpintis, kad jis nepadidėtų?

– Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, kylantis ir krintantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Kraujo spaudimas nėra pastovus ir sveiko žmogaus – jo pokytis priklauso nuo veiklos. Pavyzdžiui, sportuojant arba susinervinus spaudimas pakyla; nusiraminus ar miegant – sumažėja. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus arterinis kraujospūdis turi neviršyti 140/90 mmHg. Optimalus – 120/80 mmHg ir mažiau. Dažnai manoma, kad vyresniems žmonėms taikomi kiti arterinio kraujospūdžio normatyvai, tačiau tai netiesa. Nepriklausomai nuo amžiaus, siektinas normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 140/90 mmHg. Jei nesirūpinama padidėjusiu kraujospūdžiu, jis gali sukelti miokardo infarktą, insultą, širdies bei inkstų nepakankamumą ar regos sutrikimus. Arterinė hipertenzija taip pat skatina aterosklerozės vystymąsi.

– Kas lemia kraujospūdžio padidėjimą?

– Kraujospūdis pamažu didėja visą žmogaus gyvenimą, o tikslios hipertenzijos priežastys dažniausiai nėra nustatomos. Didelę, jei ne didžiausią, įtaką arterinio kraujospūdžio didėjimui turi rizikos veiksniai – vieni koreguojami, o kiti ne. Prie nekoreguojamųjų pirmiausia priskiriamas žmogaus amžius (su amžiumi kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumo), lytis (moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija) ir paveldimumas. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, didelis druskos kiekis maiste.

Kartais kraujospūdžio padidėjimas būna antrinis, t. y. sukeltas kitos ligos. Arterinis kraujospūdis didėja sergantiems įvairiomis inkstų, antinksčių ligomis bei navikais. Hipertenzija taip pat dažnai nustatoma besilaukiančioms moterims.

Savo kraujospūdį turėtų žinoti kiekvienas žmogus. Sveikieji kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus pasėdėjimo. Aukštesnės rizikos grupės asmenys (vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu bei inkstų ligomis, nėščiosios) tai turėtų daryti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Jeigu padažnėja galvos svaigimas ar skausmai, jaučiate pykinimą ar vemiate, imate dažniau nei įprastai šlapintis, reikėtų pasitikrinti – tai yra pirmieji galbūt didėjančio kraujospūdžio požymiai. Juos sukelia būklė, kai dėl staiga padidėjusio spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose.

– Minėjote koreguojamus rizikos veiksnius. Gal galėtumėte plačiau apie juos papasakoti?

– Pirmiausia žmogus, norintis išvengti padidėjusio kraujospūdžio, turėtų koreguoti mitybą. Reikėtų riboti vartojamos druskos kiekį iki 5 gramų per parą, mažinti suvartojamų riebalų kiekį. Turintieji antsvorio arba linkę jo turėti privalo reguliuoti arba mažinti svorį, didinti fizinį aktyvumą. Taip pat labai svarbu mesti rūkyti, saikingai vartoti alkoholį, vengti streso. Kaip jau minėjau, svarbu kartą ar keletą kartų per savaitę matuotis kraujospūdį, kad kuo anksčiau kreiptumėtės į gydytoją jam ėmus didėti.

– Kaip turėtų elgtis žmogus, jei jam nustatė arterinę hipertenziją?

– Ši liga, kaip ir kitos, gydoma gydytojo paskirtų medikamentų dozėmis. Itin svarbu reguliariai (du kartus per dieną) matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau koreguoti skiriamų vaistų dozes, parinkti tinkamiausius medikamentus. Labai svarbu paskirtus vaistus gerti tuo pačiu dienos metu, nepamiršti pasiimti jų į keliones, vykstant atostogauti. Taip pat reikėtų reguliariai mankštintis ir laikytis sveikos mitybos principų.

Nors arterinė hipertenzija neišgydoma, laikantis visų gydytojo nurodymų, kontroliuojant kraujospūdį ir koreguojant rizikos veiksnius, galima išvengti didesnių problemų – pavyzdžiui, insulto tikimybė sumažėja net 40-čia procentų. Todėl labai svarbu, kad sergantieji šia liga suprastų arterinės hipertenzijos gydymo svarbą, laikytųsi gydytojo nurodymų ir patys aktyviai dalyvautų gydymo procese.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Homosanitus

Homosanitus portretas
Kardiologai, kurių specialybė – širdis bei kraujagyslės, kalba apie nežinomą pavojų dėl padidinto AS ir ragina žmogų mažinti jį visais įmanomais būdais iki tam tikros, atvirai kalbant, niekam nežinomos normos. Neuropatologai, kurių specialybė - smegenys ir nervai, kalba apie „ligą, sukurtą gydytojų rankomis“ t.y. apie smegenų išemiją (tame tarpe ir apie insultą), kurie atsiranda sumažinus medikamentinį AS. Ir AS sumažinimą medikamentais iki „normos“ jie vadina „nesaikinga terapija“.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių