- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra pagrindinė mirties priežastis. Kaip jas įveikti, klausiame patyrusių Kauno klinikų kardiologų.
Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultą, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius šias pražūtingas ligas, ir paskatinti sveiką gyvenseną, Pasaulinė širdies federacija dar 1999 m. paskutinį rugsėjo sekmadienį paskelbė Pasauline širdies diena. Ji minima 90-yje pasaulio šalių.
Profesorius Rimvydas Šlapikas, LSMU profesorius, Kardiologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Europos kardiologų, Hipertenzijos, Aterosklerozės draugijų, Amerikos kardiologų kolegijos narys, Kauno krašto vyriausiasis kardiologas
Širdies ir kraujagyslių ligos – plati sąvoka, apimanti daugelį ligų: įgimtus ir įgytus širdies vožtuvų pažeidimus, arterinės hipertenzijos paveiktus širdies veiklos, širdies ritmo sutrikimus. Vis dėlto viena svarbiausių patologijų – aterosklerozės sukelta širdies vainikinių arterijų liga, lemianti infarkto išsivystymą, staigią mirtį, širdies nepakankamumą, kaip dažnai sakoma, pasiekė epidemijos lygį. Nė viena pastarąjį dešimtmetį kilusi epidemija, pavyzdžiui, gripo, nenusinešė tiek gyvybių, kiek širdies ir kraujagyslių ligos.
Infekcinių ligų epidemijos iš esmės skiriasi nuo širdies ligų epidemijos. Jos yra nors ir nelengvai, bet pakankamai greitai kontroliuojamos.
Širdies ir kraujagyslių ligų kontrolė yra daug sudėtingesnė. Ji apima daugelį dešimtmečių, mes turime pakeisti milijonų žmonių daugelio metų gyvensenos įpročius ir juos kontroliuoti ne vieną dešimtmetį, motyvuoti juos, esant reikalui, reguliariai vartoti vaistus, kad būtų matomi rezultatai – sumažėtų sergamumas ir mirštamumas nuo šių ligų.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų išsivystimą, yra rūkymas, padidėję arterinis kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. Iš pirmo žvilgsnio sveikas, niekuo nesiskundžiantis žmogus gali turėti šių labai pavojingų rizikos veiksnių rinkinį. Visa tai iš pradžių lyg ir netrukdo, tačiau šio užtaiso laikrodinis mechanizmas jau įjungtas. Veikia ir žmogaus psichologinė gynyba: galvojama, gal tai atsitiks ne su manimi, gal ne dabar. Ir tik patį žmogų, jo artimuosius, žymius žmones palietusi liga verčia susimąstyti apie savo gyvenseną.
Daug kalbame apie taisyklingą mitybą, kuri padeda ne tik sumažinti antsvorį, bet ir cholesterolio kiekį kraujyje. Maisto pramonė veikia pagal rinkos dėsnius ir tai skatina pateikti daug įvairių maisto produktų, turinčių mažą riebalų, sumažintą cholesterolio kiekį. Vartotojui belieka rinktis. Norėčiau priminti, kad mažas riebumas negarantuoja mažo produktų kalorijų kiekio. Jame gali būti daug angliavandenių, todėl tai reikėtų atsiminti norintiesiems sumažinti savo svorį.
Ne mažiau svarbu mitybos kultūra – ne kiekybė, o kokybė, net aplinka, kurioje maistas gaminamas ir valgomas. Juokaujama, kad šiais laikais kiekvienas kulinaras turi televizijos laidą ir mažą leidyklėlę. Aš už tokią gražią mitybos kultūrą, bet ne visi gardūs ir gurmaniški patiekalai turėtų kasdien atsirasti ant mūsų stalo. Apskritai planuojant savo mitybą reikėtų vadovautis ne parduotuvėse dalijamais lankstinukais, o gydytojų rekomenduojamais bendrais mitybos principais, kuriuos jie išsamiai gali paaiškinti.
Jei cholesterolio koncentracija yra labai didelė, akivaizdus labai didelis polinkis jauniems sirgti širdies vainikinių arterijų liga. Cholesterolio kiekį reikia ištirti ir vaikams, siekiant nustatyti sunkias genetines dislipidemijos formas. Nustačius padidėjusią cholesterolio koncentraciją, patariama laikytis bendrųjų mitybos ir apskritai sveikos gyvensenos principų. Spręsti, ar pacientui būtina vartoti vaistus cholesteroliui mažinti, gali tik gydytojas, įvertinęs visus rizikos veiksnius ir ligos simptomus.
Raimondas Kubilius, LSMU docentas, Reabilitacijos klinikos vadovas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.
Paskutinio "Eurostat" tyrimo duomenimis, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų kone pustrečio karto viršija ES šalių vidurkį. Todėl nenuostabu, kad šiandien Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ES yra mažiausia, siekia vos 68,5 metų (Latvijoje – 69,3 m., Islandijoje – 80,5 m.). Per pastaruosius dešimt metų vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo vos keturiais mėnesiais. Tai yra pats mažiausias pokytis tarp visų ES šalių, o Estijoje jis yra didžiausias – 2,4 metų.
Kardiologai suskaičiuoja daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tačiau ligos prognozei vertinti naudojame tik svarbiausius ir pagrindinius – lytį, rūkymą, arterinį kraujospūdį ir cholesterolio koncentracijos vertes.
Ūminis miokardo infarktas vis dažniau diagnozuojamas į trečią–ketvirtą dešimtį įkopusiems žmonėms. Prieš dešimtmetį tokių atvejų nebūdavo. Kardiologams naudojant paprastas skaičiuokles, galima įvertinti paciento kraujagyslių amžių. Žmogaus biologinis amžius gali būti 30 metų, o jo kraujagyslėms – 50 metų. Tarkim, 60 metų pacientui, kurio cholesterolio koncentracija ir arterinis kraujospūdis yra normalūs, yra nerūkantis, rizika mirti nuo šių ligų yra maža, o 40 metų žmogaus, kurio cholesterolis ir sistolinis (viršutinis) kraujospūdis yra padidinti, kuris rūko, jo kraujagyslių amžius prilygsta šešiasdešimtmečiui. Tad galime paaiškinti, kodėl kartais iki tol buvę sveiki jaunuoliai staiga suserga ūminiu miokardo infarktu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...