Kardiologai prašo sunegalavus nedelsti

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra pagrindinė mirties priežastis. Kaip jas įveikti, klausiame patyrusių Kauno klinikų kardiologų.

Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultą, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių ir šis skaičius vis auga. Siekiant atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius šias pražūtingas ligas, ir paskatinti sveiką gyvenseną, Pasaulinė širdies federacija dar 1999 m. paskutinį rugsėjo sekmadienį paskelbė Pasauline širdies diena. Ji minima 90-yje pasaulio šalių.

Profesorius Rimvydas Šlapikas, LSMU profesorius, Kardiologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Europos kardiologų, Hipertenzijos, Aterosklerozės draugijų, Amerikos kardiologų kolegijos narys, Kauno krašto vyriausiasis kardiologas

Širdies ir kraujagyslių ligos – plati sąvoka, apimanti daugelį ligų: įgimtus ir įgytus širdies vožtuvų pažeidimus, arterinės hipertenzijos paveiktus širdies veiklos, širdies ritmo sutrikimus. Vis dėlto viena svarbiausių patologijų – aterosklerozės sukelta širdies vainikinių arterijų liga, lemianti infarkto išsivystymą, staigią mirtį, širdies nepakankamumą, kaip dažnai sakoma, pasiekė epidemijos lygį. Nė viena pastarąjį dešimtmetį kilusi epidemija, pavyzdžiui, gripo, nenusinešė tiek gyvybių, kiek širdies ir kraujagyslių ligos.

Infekcinių ligų epidemijos iš esmės skiriasi nuo širdies ligų epidemijos. Jos yra nors ir nelengvai, bet pakankamai greitai kontroliuojamos.

Širdies ir kraujagyslių ligų kontrolė yra daug sudėtingesnė. Ji apima daugelį dešimtmečių, mes turime pakeisti milijonų žmonių daugelio metų gyvensenos įpročius ir juos kontroliuoti ne vieną dešimtmetį, motyvuoti juos, esant reikalui, reguliariai vartoti vaistus, kad būtų matomi rezultatai – sumažėtų sergamumas ir mirštamumas nuo šių ligų.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys širdies ir kraujagyslių ligų išsivystimą, yra rūkymas, padidėję arterinis kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas. Iš pirmo žvilgsnio sveikas, niekuo nesiskundžiantis žmogus gali turėti šių labai pavojingų rizikos veiksnių rinkinį. Visa tai iš pradžių lyg ir netrukdo, tačiau šio užtaiso laikrodinis mechanizmas jau įjungtas. Veikia ir žmogaus psichologinė gynyba: galvojama, gal tai atsitiks ne su manimi, gal ne dabar. Ir tik patį žmogų, jo artimuosius, žymius žmones palietusi liga verčia susimąstyti apie savo gyvenseną.

Daug kalbame apie taisyklingą mitybą, kuri padeda ne tik sumažinti antsvorį, bet ir cholesterolio kiekį kraujyje. Maisto pramonė veikia pagal rinkos dėsnius ir tai skatina pateikti daug įvairių maisto produktų, turinčių mažą riebalų, sumažintą cholesterolio kiekį. Vartotojui belieka rinktis. Norėčiau priminti, kad mažas riebumas negarantuoja mažo produktų kalorijų kiekio. Jame gali būti daug angliavandenių, todėl tai reikėtų atsiminti norintiesiems sumažinti savo svorį.

Ne mažiau svarbu mitybos kultūra – ne kiekybė, o kokybė, net aplinka, kurioje maistas gaminamas ir valgomas. Juokaujama, kad šiais laikais kiekvienas kulinaras turi televizijos laidą ir mažą leidyklėlę. Aš už tokią gražią mitybos kultūrą, bet ne visi gardūs ir gurmaniški patiekalai turėtų kasdien atsirasti ant mūsų stalo. Apskritai planuojant savo mitybą reikėtų vadovautis ne parduotuvėse dalijamais lankstinukais, o gydytojų rekomenduojamais bendrais mitybos principais, kuriuos jie išsamiai gali paaiškinti.

Jei cholesterolio koncentracija yra labai didelė, akivaizdus labai didelis polinkis jauniems sirgti širdies vainikinių arterijų liga. Cholesterolio kiekį reikia ištirti ir vaikams, siekiant nustatyti sunkias genetines dislipidemijos formas. Nustačius padidėjusią cholesterolio koncentraciją, patariama laikytis bendrųjų mitybos ir apskritai sveikos gyvensenos principų. Spręsti, ar pacientui būtina vartoti vaistus cholesteroliui mažinti, gali tik gydytojas, įvertinęs visus rizikos veiksnius ir ligos simptomus.

Raimondas Kubilius, LSMU docentas, Reabilitacijos klinikos vadovas, Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.

Paskutinio "Eurostat" tyrimo duomenimis, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų kone pustrečio karto viršija ES šalių vidurkį. Todėl nenuostabu, kad šiandien Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ES yra mažiausia, siekia vos 68,5 metų (Latvijoje – 69,3 m., Islandijoje – 80,5 m.). Per pastaruosius dešimt metų vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo vos keturiais mėnesiais. Tai yra pats mažiausias pokytis tarp visų ES šalių, o Estijoje jis yra didžiausias – 2,4 metų.

Kardiologai suskaičiuoja daugiau nei 25 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, tačiau ligos prognozei vertinti naudojame tik svarbiausius ir pagrindinius – lytį, rūkymą, arterinį kraujospūdį ir cholesterolio koncentracijos vertes.

Ūminis miokardo infarktas vis dažniau diagnozuojamas į trečią–ketvirtą dešimtį įkopusiems žmonėms. Prieš dešimtmetį tokių atvejų nebūdavo. Kardiologams naudojant paprastas skaičiuokles, galima įvertinti paciento kraujagyslių amžių. Žmogaus biologinis amžius gali būti 30 metų, o jo kraujagyslėms – 50 metų. Tarkim, 60 metų pacientui, kurio cholesterolio koncentracija ir arterinis kraujospūdis yra normalūs, yra nerūkantis, rizika mirti nuo šių ligų yra maža, o 40 metų žmogaus, kurio cholesterolis ir sistolinis (viršutinis) kraujospūdis yra padidinti, kuris rūko, jo kraujagyslių amžius prilygsta šešiasdešimtmečiui. Tad galime paaiškinti, kodėl kartais iki tol buvę sveiki jaunuoliai staiga suserga ūminiu miokardo infarktu.


Šiame straipsnyje: širdies ligossveikatainfarktas

NAUJAUSI KOMENTARAI

aha

aha portretas
Kreipkitės nedelsiant, priimsim po mėnesio-kito, jei dagyvensite, jei ne-Dievo valia.

Hsh

Hsh portretas
Keistai tie kardiologai reiskiasi. Kaip atvezi su negalavusi pacienta Lsmul kauno kliniku ponai kardiologai issiviepia ir su baisuu tonu issidirbineja: ko cia atvaziavai, lankykis pas seimos gydytoja, ko cia vezi ar ne matai kiek metu jam ir tt... ten vaziuoti slykstu nes buni kaip priesas nr 1. Tai kam dar cia sneka kad kreipkites kreipkites... o jei is anskto kas negero tai ziurek talonas po 2 geru menesiu. Tuk rasyti ir girtis gali.

aha

aha portretas
tikrinkites nedelsiant, bet, geriausiu atveju, pas specialistą poliklinikoj reik laukt 7-10 dienų, blogiausiu... na gali ir nesulaukt
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių