Kaip užtikrinti sveiką senatvę?

Manoma, kad ilgiausiai pasaulyje gyveno prancūzė Jeanne Calment. Ji mirė, sulaukusi 122 metų. Iki pat mirties buvo šviesaus proto, o rūkyti metė tik devyniasdešimties. Be abejo, mokslininkams knieti sužinoti, kur slypi tokio kokybiško ilgaamžiškumo paslaptis, nes dauguma mūsų norėtų gyventi ne tik ilgai, bet ir laimingai. Kaip pasakose parašyta. Mokslininkai mano, kad pirmasis žingsnis šia kryptimi – ilgaamžių ir kitų asmenų genomų lyginamoji analizė. Galbūt ji leis atrasti lemtingus genus?

„Labai svarbu ne tik ilginti gyvenimo trukmę, bet ilginti ją kokybiškai. Kuo kokybiško gyvenimo trukmė bus ilgesnė, tuo žmogus atneš daugiau naudos visuomenei“, – teigia medikas ir biochemikas dr. Augustas Pivoriūnas.

Lietuvoje po penkiolikos metų trečdalį gyventojų sudarys pagyvenę žmonės. Todėl jau dabar reikia galvoti, kaip užtikrinsime tokių žmonių gyvenimo kokybę. Ypač daug nerimo kelia pasaulyje sparčiai augantis neurodegeneracinių ligų skaIčius.

„Šių ligų daugėja todėl, kad ilgėja gyvenimo trukmė.  Anksčiau žmonės nesulaukdavo amžiaus, kai ligos pasireikšdavo kliniškai. Dabar žmonės gyvena vis ilgiau ir tos ligos pradeda reikštis. Tai didelė socialinė ir ekonominė problema“, – tikina A. Pivoriūnas.

Lietuvoje pradedama vykdyti nacionalinė mokslo programa „Sveikas senėjimas“, kurioje dalyvauja keliolika tyrėjų grupių iš įvairių mokslo institucijų. Ji finansuojama Lietuvos mokslo tarybos lėšomis. Programos vadovas, LMA tikrasis narys Juozas Kulys teigia, kad šitaip mokslininkai skatinami kompleksiškai analizuoti ir spręsti Lietuvos visuomenės sveiko senėjimo biomedicinos ir socialinės medicinos klausimus, pasitelkiant fundamentinių ir taikomųjų tyrimų rezultatus.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centre naujus genų analizės metodus taiko ir dr. Ramūno Janavičiaus grupė, ieškanti genų, kurių defektai sukelia krūties arba kiaušidžių vėžį.

„Tęsiame darbus, kuriuos esame pradėję ankstesnėje programoje. Per pastaruosius ketverius metus įsisavinome kitokio lygio genominę analizę. Galime vienu metu tirti įvairių genų grupes“, – pasakoja medikas genetikas dr. Ramūnas Janavičius.

Apie 10 procentų šių onkologinių ligų yra paveldimos. Norint kuo tiksliau ir kuo anksčiau nustatyti, kurios pacientės turi išankstinę didesnę riziką susirgti šiomis ligomis, naudojamos naujos kartos genominės technologijos. Todėl specialistai gali tiksliau diagnozuoti didelės rizikos grupes, pritaikyti tolesnę priežiūrą bei gydymą.

„Prieš 20 metų nustatyti BRCA1 ir BRCA2 genai, kurie padidina riziką susirgti šitomis ligomis. Per tą laiką sukaupta daug patirties diagnozuojant pacientes. Viena iš rizikos mažinimo priemonių moterims, kurioms nustatomos tų genų mutacijos, yra chirurginės priemonės“, – teigia  R. Janavičius.

Daugelis jūsų girdėjote, kad dėl tokios vėžio rizikos išankstinei krūtų šalinimo operacijai ryžosi aktorė Angelina Jolie. Lietuvoje tokios operacijos kasmet atliekamos šimtams pacienčių. Deja, net ir šios priemonės gali nepadėti.

„Šiuo metu žinomi genai paaiškina tik apie 25 proc. visos genetinės rizikos. Todėl net po operacijos rizika nėra visiškai pašalinama, tik sumažinama“, – teigia R. Janavičius.

Savo juodą darbą atlieka ne tik šie du mutavę genai. Svarbus ir kitų genų variacijų bei aplinkos poveikis. Kiek tokių genų yra ir kaip jų defektai sustiprina vienas kitą, nulemdami didesnę riziką sirgti vėžiu, dar neaišku. Lietuvos mokslininkai, naudodami itin sparčią sekoskaitos technologiją, tirs tuos ligų atvejus, kai mutacijų žinomuose genuose nebuvo aptikta.

„Naujos kartos sekoskaitos technologija leidžia analizuoti kelis šimtų genų. Mes tirsime apie šimtą įvairių genų, kurie gali būti susiję su padidinta rizika tokioms ligoms“, – sako R. Janavičius.

Iki šiol tyrėjai analizavo 25 genus, susijusius su padidėjusia krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. Naujame projekte jie aprėps beveik šimtą genų. Vadinasi, bus galima geriau ir anksčiau numatyti padidėjusią riziką ir ją mažinti.