- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės, turintys lygių ir gražių dantų šypseną, yra laimingesni ir patiria mažiau streso už tuos, kurių dantys nesutvarkyti ar tarp dantų yra tarpai. Taip tvirtina britų mokslininkai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad turint gražius dantis, labai pagerėja gyvenimo kokybė, nes graži šypsena sustiprina žmogaus savivertę.
Šio tyrimo rezultatai visai nestebina Žalgirio klinikos gydytojo odontologo Vygando Rutkūno. Jo teigimu, žmonių, kurie gali laisvai šypsotis, profesinė karjera ir asmeninis gyvenimas susiklosto sėkmingiau.
Anot gydytojo, Lietuvoje gyvenančių žmonių dantų būklė labai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. „Galima išskirti tuos pacientus, kurie didesnę gyvenimo dalį gyveno sovietmečiu. Sovietinė medicina buvo gana agresyvi, nes dantys buvo dažnai šalinami be priežasties“, – sako odontologas.
– Daktare, Jūs turite ne vienų metų patirtį. Ar tie žmonės, kurių dantys ne visai tvarkingi arba, dar blogiau, kurie neturi dantų, tikrai jaučiasi daug blogiau?
– Pradėkime nuo to, kad žmogaus šypsena, dantų sveikata apima ne vien medicininius aspektus – yra ir socialinė pusė. Šypsena – labai svarbi žmonių bendravimo dalis, todėl britų mokslininkų išvados manęs nenustebino. Yra nemažai ir kitų studijų apie tai, kokią įtaką burnos sveikata daro žmonių socialiniams įgūdžiams. Mūsų, odontologų, funkcija ne tik užtikrinti burnos sveikatą, bet ir pagerinti žmonių socialinius įgūdžius. Yra ir studijų, kuriose kalbama apie šypsenos estetiką, –dažnai žmonių, kurie gali laisvai šypsotis, laisvai bendrauti, profesinė karjera ir asmeninis gyvenimas susiklosto sėkmingiau.
– Taigi žmonės gerokai blogiau jaučiasi, nes aplinkiniai juos prasčiau vertina?
– Iš dalies taip. Be to, žmogus, turintis kažkokių problemų, jau nekalbu apie danties skausmą, pats prasčiau jaučiasi. Tai irgi riboja socialinius įgūdžius.
– Daktare, turbūt galima sakyti, kad yra ryšys tarp prarastų dantų ir gyvenimo kokybės?
– Tikrai taip. Mes, odontologai ortopedai, protezuojame prarastus dantis, gydome dantų eilių defektus, o tai daug svarbesnės problemos nei vien estetinės. Tai funkcinės problemos, nes žmonių, kurie neturi dantų, blogesnė kramtymo funkcija. Burna yra pradinė virškinimo sistemos dalis ir nuo gerai sukramtyto maisto priklauso likusios virškinimo sistemos dalių funkcija. Atlikta nemažai studijų, kaip, netekus dantų, pakinta kramtymo funkcija. Kad kramtymo funkcija nenukentėtų, reikia dešimt susikandančių dantų porų.
– Viršuje dešimt ir apačioje dešimt?
– Iš esmės taip – dešimt susikandančių dantų. Kartais dantų gali būti daugiau, bet jie tiesiog nesusikanda, todėl dešimt antagonistų porų yra minimalus skaičius, reikalingas kramtyti. Žinoma, tai labai individualu, bet čia tokia bendra taisyklė (yra įvairiausių smulkesnių tos taisyklės apibrėžimų). O toliau – jau rimtesnės kramtymo funkcijos problemos. Kai kurie pasaulio universitetai laikosi tokios nuostatos, kad žmogus, netekęs visų dantų, yra netekęs kramtomojo organo ir yra neįgalus, nes negali visaverčiai kramtyti. Deja, tokių žmonių Lietuvoje nemažai.
– Daktare, kodėl Lietuvoje dantų protezavimas nėra kompensuojamas visu 100 proc. kaip kitose šalyse?
– Yra labai mažai šalių, kurios kompensuoja 100 proc. Tiesą pasakius, net nežinau, kur visiems pacientams kompensuotų 100 proc. Galbūt tai labai turtingos šalys. Netgi išsivysčiusiose Skandinavijos šalyse kompensuojama daugiau, bet jie turi sudėtingesnę sistemą. Ten atsižvelgiama ir į mokesčius, kuriuos pacientas yra sumokėjęs valstybei. Pagal tai vyksta diferenciacija: vieniems kompensuojama daugiau, kitiems – mažiau. Vis dėlto ten sumos didesnės ir pacientai gali sau leisti ir dantų implantus.
Lietuvoje irgi yra atskira bedančių pacientų, kuriems ypač sunku protezuoti dantis, kategorija. Jiems yra įvykusi stipri kaulo atrofija ir neįmanoma padaryti tradicinių protezų, kurie gerai laikytųsi. Būtent tokiems pacientams skiriama didesnė kompensacija (apie 3 400 litų), ir jie gali padengti didesnę gydymo implantais išlaidų dalį.
– Kokie yra Lietuvoje gyvenančių žmonių dantys? Ar mes juos tinkamai prižiūrime?
– Tai priklauso ir nuo amžiaus. Galima išskirti tuos pacientus, kurie didesnę gyvenimo dalį gyveno sovietmečiu. Sovietinė medicina buvo gana agresyvi, nes dantys buvo dažnai šalinami be priežasties.
– Nežinau, ar Jūs pamenate gręžimo „stakles“, kurios buvo kankinimo įrankis. Tada žmonės paprasčiausiai bijodavo eiti pas gydytoją.
– Taip, ir šiandien dalis pacientų vis dar bijo. Ypač tie, kurie yra išbandę tokias mašinas, kurias Jūs minėjote. Tačiau po truputį jie, matydami, kad tai nėra labai baisu, tikrai sėkmingai įveikia savo baimę.
– Kokia padėtis, susijusi su mūsų gyventojų dantimis, burnos priežiūra? Žinote, kokios eilės, kokios kainos? Galbūt patys medikai odontologai, ortopedai turėtų būti suinteresuoti ir stengtis, kad būtų keičiami ir mechanizmai, ir kompensavimo tvarka?
– Kompensavimo tvarka yra finansiniai valstybės dalykai ir mes šiuo atveju neturime daug įtakos. Medikų nuomone, trūksta ir kitokios veiklos. Mes dabar kalbame vien apie gydymą, tačiau nepakankamai kalbame apie profilaktiką. Žinoma, netekus dantų, profilaktika yra ribota. Čia tik apsiribojame kokybiško protezo pagaminimu.
Lietuvoje profilaktikai skiriama per mažai dėmesio, tarkim, trūksta, gal net ir nėra ruošiama visuomenės burnos sveikatos specialistų, kas praktikuojama Vakaruose. Jie kuria visą burnos sveikatos priežiūros strategiją, inicijuoja reikiamas profilaktikos priemones. Galvoju, kad netrukus ir Lietuvoje taip bus, nes yra tam tikrų poslinkių.
– Ką galėtumėte pasakyti apie dantų priežiūros prevenciją? Ką mums reikėtų daryti, kuo susirūpinti, kad turėtume sveikus dantis ir nereikėtų kreiptis į gydytojus? Ar svarbiausia tik valyti dantis?
– Pagrindinė priemonė, žinoma, valyti dantis. Čia nėra 100 proc. mano sritis. Yra vaikų odontologai, kurie tuo labiau rūpinasi, kuruoja dantų ligų profilaktikos sritis. Jie galėtų atsakyti profesionaliau. Bet pagrindiniai principai – taisyklingai valyti dantis ir laiku kreiptis į odontologus pagalbos.
– Matyt, pavalgius reikia naudotis ir tarpdančių siūlu?
– Taip, tarpdančių siūlas irgi svarbi dantų valymo priemonė, nes tarpdančiai užima maždaug 20 proc. viso dantų paviršiaus. Jeigu tarpdančių siūlo nenaudojate, galima sakyti, nemažą dalį dantų paviršiaus paliekate neišvalytą. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems jau pasireiškia periodonto liga. Tada atsitraukia dantenos ir reikia kruopščiau valyti, gal netgi su tarpdančių šepetėlia
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...