Kaip jūsų laimę lemia dantys?

  • Teksto dydis:

Žmonės, turintys lygių ir gražių dantų šypseną, yra laimingesni ir patiria mažiau streso už tuos, kurių dantys nesutvarkyti ar tarp dantų yra tarpai. Taip tvirtina britų mokslininkai. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad turint gražius dantis, labai pagerėja gyvenimo kokybė, nes graži šypsena sustiprina žmogaus savivertę.

Šio tyrimo rezultatai visai nestebina Žalgirio klinikos gydytojo odontologo Vygando Rutkūno. Jo teigimu, žmonių, kurie gali laisvai šypsotis, profesinė karjera ir asmeninis gyvenimas susiklosto sėkmingiau.

Anot gydytojo, Lietuvoje gyvenančių žmonių dantų būklė labai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. „Galima išskirti tuos pacientus, kurie didesnę gyvenimo dalį gyveno sovietmečiu. Sovietinė medicina buvo gana agresyvi, nes dantys buvo dažnai šalinami be priežasties“, – sako odontologas.

– Daktare, Jūs turite ne vienų metų patirtį. Ar tie žmonės, kurių dantys ne visai tvarkingi arba, dar blogiau, kurie neturi dantų, tikrai jaučiasi daug blogiau?

– Pradėkime nuo to, kad žmogaus šypsena, dantų sveikata apima ne vien medicininius aspektus – yra ir socialinė pusė. Šypsena – labai svarbi žmonių bendravimo dalis, todėl britų mokslininkų išvados manęs nenustebino. Yra nemažai ir kitų studijų apie tai, kokią įtaką burnos sveikata daro žmonių socialiniams įgūdžiams. Mūsų, odontologų, funkcija ne tik užtikrinti burnos sveikatą, bet ir pagerinti žmonių socialinius įgūdžius. Yra ir studijų, kuriose kalbama apie šypsenos estetiką, –dažnai žmonių, kurie gali laisvai šypsotis, laisvai bendrauti, profesinė karjera ir asmeninis gyvenimas susiklosto sėkmingiau.

– Taigi žmonės gerokai blogiau jaučiasi, nes aplinkiniai juos prasčiau vertina?

– Iš dalies taip. Be to, žmogus, turintis kažkokių problemų, jau nekalbu apie danties skausmą, pats prasčiau jaučiasi. Tai irgi riboja socialinius įgūdžius.

– Daktare, turbūt galima sakyti, kad yra ryšys tarp prarastų dantų ir gyvenimo kokybės?

– Tikrai taip. Mes, odontologai ortopedai, protezuojame prarastus dantis, gydome dantų eilių defektus, o tai daug svarbesnės problemos nei vien estetinės. Tai funkcinės problemos, nes žmonių, kurie neturi dantų, blogesnė kramtymo funkcija. Burna yra pradinė virškinimo sistemos dalis ir nuo gerai sukramtyto maisto priklauso likusios virškinimo sistemos dalių funkcija. Atlikta nemažai studijų, kaip, netekus dantų, pakinta kramtymo funkcija. Kad kramtymo funkcija nenukentėtų, reikia dešimt susikandančių dantų porų.

– Viršuje dešimt ir apačioje dešimt?

– Iš esmės taip – dešimt susikandančių dantų. Kartais dantų gali būti daugiau, bet jie tiesiog nesusikanda, todėl dešimt antagonistų porų yra minimalus skaičius, reikalingas kramtyti. Žinoma, tai labai individualu, bet čia tokia bendra taisyklė (yra įvairiausių smulkesnių tos taisyklės apibrėžimų). O toliau – jau rimtesnės kramtymo funkcijos problemos. Kai kurie pasaulio universitetai laikosi tokios nuostatos, kad žmogus, netekęs visų dantų, yra netekęs kramtomojo organo ir yra neįgalus, nes negali visaverčiai kramtyti. Deja, tokių žmonių Lietuvoje nemažai.

– Daktare, kodėl Lietuvoje dantų protezavimas nėra kompensuojamas visu 100 proc. kaip kitose šalyse?

– Yra labai mažai šalių, kurios kompensuoja 100 proc. Tiesą pasakius, net nežinau, kur visiems pacientams kompensuotų 100 proc. Galbūt tai labai turtingos šalys. Netgi išsivysčiusiose Skandinavijos šalyse kompensuojama daugiau, bet jie turi sudėtingesnę sistemą. Ten atsižvelgiama ir į mokesčius, kuriuos pacientas yra sumokėjęs valstybei. Pagal tai vyksta diferenciacija: vieniems kompensuojama daugiau, kitiems – mažiau. Vis dėlto ten sumos didesnės ir pacientai gali sau leisti ir dantų implantus.

Lietuvoje irgi yra atskira bedančių pacientų, kuriems ypač sunku protezuoti dantis, kategorija. Jiems yra įvykusi stipri kaulo atrofija ir neįmanoma padaryti tradicinių protezų, kurie gerai laikytųsi. Būtent tokiems pacientams skiriama didesnė kompensacija (apie 3 400 litų), ir jie gali padengti didesnę gydymo implantais išlaidų dalį.

– Kokie yra Lietuvoje gyvenančių žmonių dantys? Ar mes juos tinkamai prižiūrime?

– Tai priklauso ir nuo amžiaus. Galima išskirti tuos pacientus, kurie didesnę gyvenimo dalį gyveno sovietmečiu. Sovietinė medicina buvo gana agresyvi, nes dantys buvo dažnai šalinami be priežasties.

– Nežinau, ar Jūs pamenate gręžimo „stakles“, kurios buvo kankinimo įrankis. Tada žmonės paprasčiausiai bijodavo eiti pas gydytoją.

– Taip, ir šiandien dalis pacientų vis dar bijo. Ypač tie, kurie yra išbandę tokias mašinas, kurias Jūs minėjote. Tačiau po truputį jie, matydami, kad tai nėra labai baisu, tikrai sėkmingai įveikia savo baimę.

– Kokia padėtis, susijusi su mūsų gyventojų dantimis, burnos priežiūra? Žinote, kokios eilės, kokios kainos? Galbūt patys medikai odontologai, ortopedai turėtų būti suinteresuoti ir stengtis, kad būtų keičiami ir mechanizmai, ir kompensavimo tvarka?

– Kompensavimo tvarka yra finansiniai valstybės dalykai ir mes šiuo atveju neturime daug įtakos. Medikų nuomone, trūksta ir kitokios veiklos. Mes dabar kalbame vien apie gydymą, tačiau nepakankamai kalbame apie profilaktiką. Žinoma, netekus dantų, profilaktika yra ribota. Čia tik apsiribojame kokybiško protezo pagaminimu.

Lietuvoje profilaktikai skiriama per mažai dėmesio, tarkim, trūksta, gal net ir nėra ruošiama visuomenės burnos sveikatos specialistų, kas praktikuojama Vakaruose. Jie kuria visą burnos sveikatos priežiūros strategiją, inicijuoja reikiamas profilaktikos priemones. Galvoju, kad netrukus ir Lietuvoje taip bus, nes yra tam tikrų poslinkių.

– Ką galėtumėte pasakyti apie dantų priežiūros prevenciją? Ką mums reikėtų daryti, kuo susirūpinti, kad turėtume sveikus dantis ir nereikėtų kreiptis į gydytojus? Ar svarbiausia tik valyti dantis?

– Pagrindinė priemonė, žinoma, valyti dantis. Čia nėra 100 proc. mano sritis. Yra vaikų odontologai, kurie tuo labiau rūpinasi, kuruoja dantų ligų profilaktikos sritis. Jie galėtų atsakyti profesionaliau. Bet pagrindiniai principai – taisyklingai valyti dantis ir laiku kreiptis į odontologus pagalbos.

– Matyt, pavalgius reikia naudotis ir tarpdančių siūlu?

– Taip, tarpdančių siūlas irgi svarbi dantų valymo priemonė, nes tarpdančiai užima maždaug 20 proc. viso dantų paviršiaus. Jeigu tarpdančių siūlo nenaudojate, galima sakyti, nemažą dalį dantų paviršiaus paliekate neišvalytą. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems jau pasireiškia periodonto liga. Tada atsitraukia dantenos ir reikia kruopščiau valyti, gal netgi su tarpdančių šepetėlia


Šiame straipsnyje: dantyslaimėŽmonės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių