Kai spaudžia batai, geriau vaikščioti basam

Skauda nugarą? Maudžia pečius, kaklą? Tokie negalavimai kankina ne vieną iš mūsų, bet retas ne tik nepagalvoja, bet ir sunkiai patiki, kad jų priežastimi tampa netaisyklinga pėdos padėtis ar jos deformacija.

Pirmiausia – išsitirti

Pėda – žmogaus kūno pagrindas. Ją sudaro net 26 kaulai. Jie kartu su raumenimis, sausgyslėmis, nervais ir kraujagyslėmis leidžia žmogui judėti. Deja, net 80 proc. gyventojų turi įvairių nusiskundimų dėl pėdų.

"Pėdų ligų yra labai daug, todėl labai svarbu jas tiksliai diagnozuoti ir gydyti", – pabrėžia gydytojas ortopedas traumatologas Paulius Šližinskas.

Jis sako, kad vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų įvertinti pėdų būklę yra kompiuterinis tyrimas. Užlipus ant specialaus takelio, pėdos nuskenuojamos, o trimatis atvaizdas kompiuterio ekrane parodo anatominę pėdų struktūrą, ašis, tikslias apkrovas atskiroms pėdos zonoms einant.

"Šis tyrimas rekomenduojamas besiskundžiantiesiems pėdų, kulnų ir blauzdų nuovargiu ar skausmais, taip pat žmonėms, kuriems sunku prisitaikyti įprastą avalynę, turintiems įgimtų ar įgytų pėdos deformacijų, taipogi sportininkams", – pataria P.Šližinskas

Jis pabrėžia, kad, nekreipiant dėmesio į pirmuosius simptomus, progresuojančios pėdų ligos gali nulemti ir stuburo problemas bei kitus sveikatai pavojingus susirgimus ateityje.

Priežastys ir padariniai

Pėdų ligas – deformaciją, kai iššoka kauliukai, plokščiapėdystę, kulnų skausmus bei kitas sukelia daugybė priežasčių. Tai netinkama avalynė, patirtos traumos, paveldimumas, darbo sąlygos.

"Devyni iš dešimties pacientų, turinčių kokią nors pėdos deformaciją, skundžiasi kulnų skausmais, – atkreipia dėmesį  gydytojas P.Šližinskas. – Pėdų negalavimai dažniau vargina moteris. Įvairioms deformacijoms atsirasti įtakos turi silpnesnė moterų raiščių sistema, ankštos, aukštakulnės, smailiais galais avalynės nešiojimas."

Plantarinio fascito simptomas – rytais vos atsikėlus ir žengus pirmuosius žingsnius ima skaudėti kulnus. Ligos pradžioje skausmas gali būti maudžiantis, nestiprus, tačiau negydomas stiprėja, uždegimas pereina į chroninį, pakinta eisena, atsiranda problemų kituose sąnariuose bei stubure.

"Kulnų skausmus daugiausiai patiria vidutinio amžiaus žmonės, dažniau moterys, turinčios antsvorį, daug laiko per dieną vaikštančios ar stovinčios ant kieto pagrindo. Plantarinis fascitas gali dažniau išsivystyti žmonėms, turintiems plokščią pėdą ar aukštą keltį", – paaiškina P.Šližinskas.

Dažniausiai kankinanti liga

Tačiau viena dažniausių pėdų problemų, gydytojų teigimu, yra išsišokę pėdų kauliukai. Tai sukelia ne tik skausmą.

"Nekoreguojant pėdų deformacijų, sutrinka kojos ašis, dėl to gali atsirasti aukščiau esančių sąnarių – čiurnos, kelio, klubo ir stuburo deformacijos bei skausmai", – perspėja gydytojas ortopedas traumatologas.

Iššokęs pėdos kauliukas – tai deformacija, kai pėdos didysis pirštas ima krypti kitų pirštų link, o pirmasis padikaulis pasislenka priešinga kryptimi. Pėda ima platėti, formuojasi nuolatinės skausmingos nuospaudos. Viena pagrindinių iššokusių pėdos kauliukų priežasčių yra paveldimumas: jeigu močiutė ar mama turėjo tokių problemų, labai tikėtina – turės ir dukra. Genetiškai paveldimi yra ne patys iššokę kauliukai, bet pėdos tipas, kuris linkęs deformuotis.

Kita itin dažna priežastis – netinkamos avalynės dėvėjimas.

"Prisimenu, kai man buvo keturiolika metų, tėvai leido pačiai nusipirkti batelius. Išsirinkau pačius gražiausius, bet, deja, per mažus. Man labai spaudė kojas, bet kentėjau. Po savaitės iššoko kauliukai", – pamena dabar jau susugusi moteris, kenčianti dėl šios problemos visą gyvenimą.

Gydytojai traumatologai priduria, kad kauliukų išsišokimą provokuoja ir aukštakulniai, siaura nosimi bateliai bei kai kurios ligos – įvairių formų artritai.

Norint išvengti šios pėdų deformacijos progresavimo, pas gydytoją ortopedą reikia skubėti vos tik pajutus pirmuosius pokyčius ir skausmą. Gydant taikoma speciali mankšta, masažai, vandens procedūros. Skiriami ir vaistai nuo uždegimo bei pritaikomos pagalbinės ortopedinės priemonės: batų įdėklai, tarpupirščių plėtikliai, gelinės pagalvėlės.

"Šios priemonės tinka ne tik gydant, bet ir profilaktiškai, nes sustabdo tolesnius pėdų pokyčius", – patikina gydytojas ortopedas traumatologas ir priduria, kad šios priemonės padeda išvengti chirurginio gydymo. Jis taikomas, kai pėdų deformacija yra vidutinio ar sunkaus laipsnio. Vis dėlto kasmet visoje Lietuvoje yra atliekama apie 2,5–3 tūkst. operacijų ir tai yra gana daug.

Bėdos dėl plokščiapėdystės

Daugiau kaip 20 proc. žmonių yra nustatoma plokščiapėdystė.

"Ši patologija dažniausiai būna paveldėta ir atsiranda dar vaikystėje, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiesiems, – teigia gydytojas P.Šližinskas. – Plokščia pėda moteris vargina dažniau nei vyrus. Ji gali išryškėti ir menopauzės laikotarpiu, kai organizme keičiasi hormoninė pusiausvyra, silpnėja raiščių sistema, pėdos raiščiai, sausgyslės nebelaiko pėdos skliauto ir pėda pradeda plokštėti."

Plokščiapėdystė gali išsivystyti po kai kurių persirgtų ligų – rachito, poliomielito, taip pat žmonėms, kurie ilgai dirba stovėdami, turi antsvorio, patyrė pėdų traumų.

Plokščiapėdystę lydi pėdos, čiurnos sąnario skausmai. Po padikauliais esančioje pėdos dalyje skausmas kyla dėl pėdos skliautų pakitimų, kai beveik visu padu liečiama žemė. Tokia pėdos problema lemia netaisyklingą krūvių pasiskirstymą, sausgyslių ar raiščių tempimus, todėl daugiau judant gali jaustis deginantis pėdų skausmas. Gydytojai perspėja, kad ir plokščiapėdystė gali lemti daug rimtų kelio, klubo sąnarių ir stuburo sutrikimų, todėl būtina gydytis, o diagnostikai siūlo paprastą testą. Jei, pastačius šlapią koją ant sausų grindų, atsispaudžia pilna pėda, vadinasi, ji yra plokščia. Sveikos pėdos vidinė pusė turi nesiekti žemės.

Vaikų ir suaugusiųjų plokščiapėdystės profilaktikai rekomenduojami pėdos ir blauzdos raumenis stiprinantys pratimai: vaikščiojimas basomis per žolę, spyglius, smėlį, akmenėlius, žvyrą, taip pat vaikščiojimas ant pirštų, ant kulnų.

Pėdų sveikatai

Mankštinkite kojų pirštus: pabandykite suimti ir pakelti nedidelius objektus, pavyzdžiui, pieštuką, akmenukus su kojų pirštais, pėdomis, kojų pirštais ridenkite kamuoliukus.

Šiltuoju metų laiku stenkitės kuo daugiau vaikščioti basomis.

Kasdien pamasažuokite pėdas.

Dėvėkite tik patogią avalynę.

Sportuokite avėdami tinkamą tam skirtą avalynę.


Šiame straipsnyje: ortopedijabatai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių