Kai ad­re­na­li­no do­zė svar­bes­nė už svei­ka­tą

Pra­si­dė­jus šil­ta­jam me­tų se­zo­nui į Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­tą, vei­kian­tį vi­są pa­rą, plūs­ta suau­gu­sie­ji ir vai­kai, pa­ty­rę įvai­rių trau­mų neat­sar­giai elg­da­mie­si van­de­ny­je, spor­tuo­da­mi, pra­mo­gau­da­mi, iš­ky­lau­da­mi ar tvar­ky­da­mie­si bui­ty­je. Po il­go­jo Jo­ni­nių sa­vait­ga­lio sku­bios pa­gal­bos pri­rei­kė net 269 suau­gu­sie­siems, 45 vai­kams.

Ekst­re­ma­lai neį­ver­ti­na pa­vo­jaus

VšĮ Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės trau­ma­to­lo­gai sa­ko, kad per Jo­ni­nes pa­cien­tai krei­pė­si dėl su­žeis­tų ga­lū­nių, pa­tem­pę čiur­nos raiš­čius, nu­si­broz­di­nę ko­jų ke­lius, su­si­pjaus­tę į stik­lo du­že­nas pė­das ar ne­tgi pa­ty­rę kak­lo trau­mas. De­ja, bet jau­nuo­lius ir vi­du­ti­nio am­žiaus vy­rus, ypač ap­svai­gu­sius nuo al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, vi­lio­ja ekst­re­ma­lūs po­jū­čiai, pa­ti­ria­mi šo­kant į ne­ži­no­mą van­dens tel­ki­nį nuo aukš­to tramp­li­no ar liep­to.

„Gai­la, kad žmo­nės ne­su­si­mąs­to, kad po to­kio šuo­lio ga­li vi­sam gy­ve­ni­mui lik­ti neį­ga­lūs“, – pa­sa­ko­jo Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­to or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Sau­lius No­rei­ka.

Sun­kiau­sios trau­mos įvyks­ta nar­dant – gal­vos ir nu­ga­ros sme­ge­nų pa­žei­di­mai, kak­lo slanks­te­lių lū­žiai, iš­ni­ri­mai.

Pa­žei­dus nu­ga­ros sme­ge­nis, žmo­gų ga­li iš­tik­ti vi­siš­kas ga­lū­nių pa­ra­ly­žius. Trau­ma­to­lo­gų tei­gi­mu, į Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­tą at­vyks­tan­tys pa­cien­tai bū­na pa­ty­rę leng­ves­nes kak­lo trau­mas – su­si­mu­šę, pa­si­tem­pę ar slanks­te­lius iš­si­na­ri­nę, kai rei­ka­lin­gas kak­lo įtva­ras.

Ne­ga­lin­tie­siems su­si­lai­ky­ti nuo pa­vo­jų svei­ka­tai ir gy­vy­bei ke­lian­čių van­dens triu­kų – nė­ri­mo že­myn gal­va – gy­dy­to­jai pa­ta­ria pir­miau­sia pa­si­kon­sul­tuo­ti su gel­bė­to­jais ir as­me­ni­mis, ste­bin­čiais van­dens tel­ki­nius, ži­nan­čiais upės, kar­je­ro ar eže­ro dug­no gy­lį ir ga­li­mus pa­vo­jus.

Lie­tu­vo­je nė­ra to­kios ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri bū­tų at­sa­kin­ga už van­dens tel­ki­nių dug­no prie­žiū­rą. Drą­siai nar­dy­ti ga­li­ma tik ba­sei­ne, kur ži­no­mas dug­no gy­lis.

Kva­li­fi­kuo­tai su­teik­ta pa­gal­ba

Į Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­tą (Ge­di­mi­no g. 36) krei­pia­si žmo­nės iš vi­sos Lie­tu­vos. Net­gi įsi­siur­bus er­kei ar įgė­lus bi­tei, vi­suo­met pa­dės Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės me­di­kai.

Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­te nu­ken­tė­ju­sie­ji kon­sul­tuo­ja­mi ke­tu­rių gy­dy­to­jų- trau­ma­to­lo­gų. Nak­ties me­tu (nuo 20 iki 8 val.), iki ry­to, bu­di vie­nas gy­dy­to­jas trau­ma­to­lo­gas.

Vie­niems pa­cien­tams pri­rei­kia tik mi­ni­ma­lios in­ter­ven­ci­jos (su­tvars­ty­ti ga­lū­nę, su­gip­suo­ti ko­ją, at­sta­ty­ti iš­ni­ru­sį pirš­tą), tad jie po ke­lių va­lan­dų iš­lei­džia­mi į na­mus gy­dy­tis am­bu­la­to­riš­kai. Ki­tiems, pa­ty­ru­siems sun­kes­nes trau­mas, ten­ka gy­dy­tis li­go­ni­nės sta­cio­na­re.

Jau ku­rį lai­ką trau­ma­to­lo­gi­jos punk­te tai­ko­ma pa­cien­tų ste­bė­ji­mo vie­ną pa­rą pa­slau­ga. Jei­gu per tą lai­ką pa­tir­ta trau­ma ne­su­ke­lia ki­tų komp­li­ka­ci­jų, li­go­nis iš­lei­džia­mas į na­mus. At­lie­kant na­mų ūkio dar­bus, ypač va­sa­rą, pa­gau­sė­ja li­go­nių su at­vi­ro­mis žaiz­do­mis. Be to, vaikš­tant ba­so­mis, su­ža­lo­ja­mos pė­dos už­li­pus ant stik­lo šu­kių, pa­si­tai­ko pa­cien­tų su dur­ti­nė­mis žaiz­do­mis.

Trau­ma­to­lo­gų pa­ste­bė­ji­mu, ne­kva­li­fi­kuo­tai su­teik­ta pir­mo­ji ar­ti­mų­jų pa­gal­ba li­go­nį trans­por­tuo­jant ga­li su­kel­ti komp­li­ka­ci­jų. Pa­vyz­džiui, žmo­gui nu­kri­tus nuo sto­go, jo ne­ga­li­ma ju­din­ti ir pa­tiems vež­ti į ar­ti­miau­sią gy­dy­mo įstai­gą, kol jo neap­žiū­rės grei­to­sios pa­gal­bos spe­cia­lis­tai. Pa­ty­rus to­kias trau­mas be­veik vi­sa­da rei­ka­lin­gi įtva­rai.

Ap­sau­gai gelbs­ti nuo su­ža­lo­ji­mų

Bai­gian­tis pir­mam va­sa­ros ato­sto­gų mė­ne­siui, Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės vai­kų trau­ma­to­lo­gai jau šim­tais skai­čiuo­ja ne­lai­min­gus at­si­ti­ki­mus, moks­lei­vius, žai­džiant jud­rius žai­di­mus ar už­sii­mant ki­ta ak­ty­via spor­to veik­la, pa­gul­džiu­sius į lo­vą.

Įp­ras­tai į Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­tą per die­ną krei­pia­si iki 30 vai­kų. Pra­si­dė­jęs dvi­ra­čių, rie­du­čių, ried­len­čių se­zo­nas – tik­ras gal­vos skaus­mas trau­ma­to­lo­gams ir tė­vams, pa­lie­kan­tiems vai­kus dau­gia­bu­čių kie­muo­se, sta­dio­no aikš­te­lė­se, gat­vė­se. Ran­kų al­kū­nių, rie­šų ir ko­jų ke­lių nu­broz­di­ni­mai – tai šla­piuo­jan­čios ir il­gai gy­jan­čios žaiz­dos, ga­lin­čios ir su­pū­liuo­ti.

Taip su­si­ža­lo­jus ma­žiau­siai mė­ne­sį ne­ga­li­ma mau­dy­tis jū­ro­je, jau ne­kal­bant apie vai­ko pa­tir­tą skaus­mą ir odo­je il­gai iš­lie­kan­čius ran­dus. Išei­tis vie­na – bū­ti­na dė­vė­ti ke­lių ir al­kū­nių ap­sau­gus.

Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės me­di­kai pa­ste­bi, kad šo­ki­nė­jant ant ba­tu­to pa­dau­gė­jo čiur­nų raiš­čių pa­tem­pi­mo at­ve­jų. Poil­siau­jant, vaikš­tant gam­to­je rei­kia sau­go­tis ne tik er­kių, bet ir val­ka­tau­jan­čių šu­nų. Jie iš pa­sa­lų puo­la ir ap­kan­džio­ja ma­žus vai­kus. Praė­ju­sią sa­vai­tę Pa­ne­rių g. iš už krū­mo stai­ga iš­šo­kęs šuo įkan­do mer­gai­tei tė­vų aki­vaiz­do­je. Šo­ko iš­tik­ti tė­vai su ver­kian­čia ma­ža­me­te at­sku­bė­jo į Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­tą, ku­ria­me gy­dy­to­jai su­tei­kė bū­ti­ną­ją pa­gal­bą.

„Su­siu­vus žaiz­dą mer­gai­tę te­ko pa­skie­py­ti nuo mir­ti­nos li­gos – pa­siut­li­gės“, – pa­sa­ko­jo vai­kų or­to­pe­dė-trau­ma­to­lo­gė Jur­ga Pet­ro­nė.

Vai­kus, pa­ty­ru­sius įvai­rių trau­mų, kon­sul­tuo­ja čia dir­ban­tys du vai­kų gy­dy­to­jai trau­ma­to­lo­gai.

Trum­pas poo­pe­ra­ci­nis pe­rio­das

Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­te su­tei­kia­mos ir ki­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos. Pa­vyz­džiui, prieš aš­tuo­ne­rius me­tus čia vei­kia Die­nos chi­rur­gi­jos sky­rius, ku­riam va­do­vau­ja Kas­ty­tis Gri­go­nis.

Per 22 dar­bo die­nas čia at­lie­ka­ma apie 190–200 įvai­raus po­bū­džio art­ros­ko­pi­nių pe­ties ir ke­lio są­na­rio, minkš­tų­jų au­di­nių, iš­var­žų ope­ra­ci­jų.

„Pa­cien­tas išo­pe­ruo­ja­mas ir gy­dy­to­jų yra ste­bi­mas 48 val., – pa­sa­ko­jo K.Gri­go­nis. – Tai itin pa­to­gu, ga­vus šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mą ir at­li­kus po­lik­li­ni­ko­se ar šei­mos cent­ruo­se vi­sus bū­ti­nus ty­ri­mus, pa­čiam pa­cien­tui su­si­pla­nuo­ti ope­ra­ci­jos da­tą.“

Die­nos chi­rur­gi­jos sky­riu­je su­komp­lek­tuo­ta mo­der­niau­sia įran­ga – art­ros­ko­pas, ku­riuo vie­nu ar dviem pjū­viais ga­li­ma at­lik­ti ir su­dė­tin­gas ope­ra­ci­jas.

„Bet ku­riai ope­ra­ci­jai ruo­šia­mės la­bai at­sa­kin­gai, nes neį­ma­no­ma nu­spė­ti, kaip su­re­guos į in­ter­ven­ci­ją pa­cien­to or­ga­niz­mas. Vi­sos ope­ra­ci­jos mums vie­no­dai su­dė­tin­gos ir at­sa­kin­gos“, – pa­brė­žė K.Gri­go­nis.

Be ki­ta ko, šiuo me­tu pro­te­zuo­ti klu­bo są­na­rių ei­lė­je lau­kia 446 pa­cien­tai. Per­nai to­kių ope­ra­ci­jų bu­vo at­lik­ta 223, už­per­nai – 386. Ei­lė dėl ke­lio są­na­rių yra ge­ro­kai trum­pes­nė. Šios ope­ra­ci­jos lau­kia 207 pa­cien­tai.