Kada turėsime elektronines ligų istorijas, paaiškės kitąmet

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, neturinčių e. sveikatos informacinės sistemos. Estijoje gydymo įstaigos jau seniai yra sujungtos į elektroninę erdvę, mus šioje srityje lenkia ir Latvija.

Dar 2005-ųjų rudenį buvo pradėtas įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas nacionalinės e. sveikatos projektas, kurio tikslas – informacinių technologijų šalies sveikatos sistemoje diegimas. Trimis etapais suplanuotas projektas, jau po pirmosios dalies ėmė strigti.

„Gydymo įstaigos – atskiros respublikos"

„Vieningos sistemos nebuvimas tarp visų šalies gydymo įstaigų, kuomet elektroniniu būdu galima gauti išsamią informaciją apie paciento būklę; jo ligos eigą, atliktų tyrimų rezultatus ir kt., ne tik apsunkina gydytojų darbą, bet ir vargina pacientus. Pavyzdžiui pacientui, prieš kelias savaites ar mėnesį gulėjusiam vienoje ligoninėje, o po to dėl pablogėjusios sveikatos būklės patekusiam pas mus, turime atlikti neseniai darytus intervencinius tyrimus. Kodėl? Priežastis paparasta. Ligoninės tarpusavyje nesidalija informacija apie pacientus, nes tai – konfidencialu. Su šia problema susiduriame kasdien. Gydymo įstaigos yra tarsi atskiros respublikos. Tuo tarpu įdiegus e. sveikatos informacinę sistemą, iš esmės pasikeistų gydymo įstaigų darbo principai. Elektroninė sistema leistų veiksmingai keistis informacija tarp šalies medicinos įstaigų.

Popierinę sveikatos sistemą pakeitus elektronine, nebūtų švaistomos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos", - akcentavo praktikuojantis chirurgas prof. Artūras Razbadauskas, vadovaujantis Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikoms.

„Jau paskelbtas konkursas"

Kodėl buvo „įšaldytas" e. sveikatos sistemos, turinčios sujungti Lietuvos gydymo įstaigas, diegimas, L.S. pasiteiravo SAM Bendrųjų reikalų departamento direktorės Justinos Januševičienės.

„E. sveikatos informacinės sistemos kūrimas ėmė strigti dėl užsitęsusių teisminių procesų. Šios sistemos diegėjai UAB „Etnomedijos intercentras" pateikė ieškinį. Ginčo suma – per 4 mln. Lt. Nors SAM laimėjo ir Apeliacinį teismą, iki dabar persekioja mums mestas šešėlis. Tačiau darbai naujausių technologijų įdiegimo link nebuvo sustoję. Įteisinta elektroninė sistema, nėra jokių juridinių kliūčių e.sveikatos informacinei sistemai įdiegti.

Turime duomenų, kad minėtoji bendrovė ruošia kasacinį skundą ir Aukščiausiasis teismas spręs, kuri pusė teisi. Tačiau SAM nelaukia bylinėjimosi atomazgos. Jau yra paskelbtas viešasis konkursas. Kitų metų rudenį turėsime realius rezultatus diegiant vieningą e. sveikatos informacinę sistemą, kurios dalis yra ir elektroninės ligų istorijos. Nacionalinės e. sveikatos projekto įgyvendinimui bus skirta 90 mln. Lt", - komentavo direktorė.

Per tris etapus įgyvendinamas projektas, pirmiausia buvo pradėtas diegti didžiosiose ligoninėse: Kauno medicinos universiteto klinikose, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Pasidomėjus ar baigtas šis etapas, ar pastarosios  gydymo įstaigos tarpusavyje gali elektroniniame variante keistis informacija, SAM Bendrųjų reikalų departamento direktorė patikino: „Iš principo galima sakyti, kad taip. Trims didžiausioms šalies ligoninėms nupirkta naujausios techninės įrangos, įdiegtos pažangios informacinės sistemos, kur galima kaupti duomenis apie pacientus ir kt. Jos gali keistis informacija elektroniniu būdu.  Tačiau kol šalies mastu neįdiegta e. sveikatos informacinė sistema, nėra tikslo to daryti", - sakė J.Januševičienė.

Tarp kitko:

Palangos reabilitacijos ligoninėje – elektroninės ligų istorijos

Kol SAM tik daro radikalius žingsnius e. sveikatos informacinei sistemai įdiegti, pavienės gydymo įstaigos kuria individualias sistemas.  Palangos reabilitacijos ligoninėje jau 3-ejus metus veikia elektroninės ligos istorijos.

Palangos reabilitacijos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos Romantė Aleknavičienė:

- Nesulaukdami, kol visos šalies mastu bus diegiama e. sveikatos sistema, patys ėmėmės iniciatyvos. Gydytojai sėdo kartu su programuotojais ir kūrė. Medikų ir pacientų patogumui įdiegėme elektronines ligų istorijas. Vadinamąją popierinę sistemą pakeitus į elektroninę, gydytojai ne per pusdienį, o per valandą padaro reikiamus įrašus. Šia naujove ypač patenkinti pacientai, nes jiems nereikia su ligos istorija keliauti nuo vieno specialisto, pas kitą. Tad elektroninės ligų istorijos šimtu procentų pasiteisino. Dėl sparčiai besivystančių informacinių technologijų įdiegtą elektroninę sistemą nuolat tobuliname, nes atsiranda „kabliukų„, kuriuos nedelsiant reikia šalinti“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nudegimo saulėje pasekmes galite jausti net pusmetį
    Nudegimo saulėje pasekmes galite jausti net pusmetį

    Kasmet, vos prasidėjus vasaros sezonui, sveikatos specialistai skuba priminti, kaip svarbu saulėje degintis atsakingai. ...

  • Ko nevalgyti, kad akys būtų sveikos? <span style=color:red;>(gydytojo patarimai)</span>
    Ko nevalgyti, kad akys būtų sveikos? (gydytojo patarimai)

    Ar jūsų mityba visavertė, gali išduoti netgi akys, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pavyzdžiui, pabrėžia jis, per didelis cukraus kiekis gali sukel...

    1
  • Klausiate – atsakome. Kaip namų sąlygomis sunokinti avokadą?
    Klausiate – atsakome. Kaip namų sąlygomis sunokinti avokadą?

    Kad ir kaip keistai atrodytų, bet avokadas yra vaisius arba uoga, pastebi gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė. Be to, priduria ji, šį produktą sudaro vien riebalai, bet jų nereikėtų bijoti – valgydami avokadą, praturtinsime mitybą ir...

  • Utėlės gali užpulti ir didžiausią švaruolį
    Utėlės gali užpulti ir didžiausią švaruolį

    Dažnas mano, kad utėlės užpuola dėl nešvaros ir asmeninės higienos stokos, bet yra utėlių rūšių, kurios gali užpulti net didžiausią švaruolį,  LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako Lietuvos sveikat...

  • Kepenų ligas sukelia ne tik nutukimas ar papildai
    Kepenų ligas sukelia ne tik nutukimas ar papildai

    Gastroenterologas Vaidotas Urbonas sako, kad didelę įtaką sergamumui kepenų ligomis turi nutukimas, kuris Lietuvoje - vis didesnė problema, taip pat neatsakingas alkoholio, vaistų ir papildų vartojimas. ...

    2
  • Medikas apie bėgikus: pirmąkart pajutus tokius požymius geriau nejuokauti
    Medikas apie bėgikus: pirmąkart pajutus tokius požymius geriau nejuokauti

    Vilniuje artėjant bėgimo šventei „NIKE We Run Vilnius“, medikai primena – maratonų ir pusmaratonių bėgimas yra nemenkas iššūkis organizmui ir pirmąkart pajutus tam tikrus neįprastus požymius geriau nejuokauti ir ...

  • Svaras ir Kuvalda dovanojo kraujo
    Svaras ir Kuvalda dovanojo kraujo

    Nacionaliniame kraujo centre apsilankę grupės „G&G Sindikatas“ lyderis, taip pat vienas iš Neatlygintinos kraujo donorystės akcijos „Vienas kraujas“ įkūrėjų Svaras (Gabrielius Liaudenskas) ir tituluočiausias Lietuvos ...

    2
  • Mieste – erkių pikas
    Mieste – erkių pikas

    Išvykas gamtoje planuojantys gyventojai turėtų pasisaugoti ne tik žmonių, bet ir jų augintinių tykančių erkių. Gegužės viduryje šie sunkias ligas nešiojantys parazitai būna patys aktyviausi. Jau yra susirgusiųjų Laimo liga. ...

    6
  • Kaune klastinga liga pasiglemžė vyro gyvybę
    Kaune klastinga liga pasiglemžė vyro gyvybę

    Kauno ligoninėje nuo erkinio encefalito penktadienį mirė 76 metų vyras, pranešė Kauno klinikinė ligoninė. ...

    5
  • EBPO perspėja: Lietuvoje gyvenimo trukmė trumpiausia
    EBPO perspėja: Lietuvoje gyvenimo trukmė trumpiausia

    Lietuvos gyventojų prognozuojama gyvenimo trukmė trumpiausia tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių, skelbia jos ekspertai. Tai jie sieja tiek su lietuvių polinkiu gyventi nesveikai, tiek ir su nepakankamai išvystyta...

    4
Daugiau straipsnių