Ką valgote? Duoną ar chemikalus?

  • Teksto dydis:

Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų?

Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas žmogus? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus produkto skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.

Ligos priežastis – maistas

Tarp cheminių medžiagų ir sumažėjusio organizmo atsparumo ligoms – tiesioginis ryšys įrodytas moksliniais tyrimais. Maistas – vienas iš svarbiausių sveikatos stiprinimo veiksnių, tačiau pastaruoju metu vis dažniau būtent maistas tampa cukrinio diabeto, infarkto, nutukimo, aterosklerozės ir kitų lėtinių ligų priežastimi. Pastebima, kad žmonės vis dažniau skaito etiketes, atsakingiau renkasi prekes, ieško kuo sveikesnio ir organizmui naudingesnio gaminio, tikėtina, kad tokį vartotojų elgesį skatina minėtos ligų priežastys. Pavyzdžiui, duona – vienas iš svarbiausių gaminių, sudarantis sveikos mitybos piramidės pagrindą, jos pasirinkimas turėtų būti itin atsakingas, rašoma pranešime spaudai.

Kaip išsirinkti?

Daugelis klaidingai mano, kad tik EKO ženklu pažymėtas produktas yra sveikas ir vertas dėmesio. Specialistai aiškina, kad dėl ekologiško produkto kokybės abejonių nėra, tačiau ne paslaptis, kad toks produktas yra ženkliai brangesnis. Renkantis kokybišką duoną, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos dalykus (kai kurias savybes, tokias kaip „be pridėtinio cukraus“ prisiminkite rinkdamiesi ir kitus produktus):

• Be pridėtinio cukraus.

• Pagaminta iš natūralių ingredientų, be jokių E.

• Su natūraliu ruginiu raugu. Natūralus ruginis raugas – natūralus tešlos puriklis, suteikiantis išraiškingą aromatą ir skonines savybes. Ilgas fermentacijos procesas (apie 36 val.) duonos minkštimui suteikia išskirtį porėtumą ir elastingumą.

• Su akmens girnomis šaltai maltais miltais. Tokiuose miltuose išlieka organizmui reikalinga ląsteliena ir mikroelementai.

• Pridėtinės vertės duonai suteikia sėklos. Dažnai duonelės būna paskanintos, pavyzdžiui, šalavijų (čija) sėklomis, tai nepaprastai maistingos sėklos, turinčios daug Omega-3, kalcio, geležies, kalio, magnio, fosforo, seleno, ląstelienos, antioksidantų. Arba moliūgų sėklomis, kuriose gausu cinko, vitaminų C, E, B, A ir B2. Parduotuvių lentynose galima rasti duonelių, kurių sudėtyje pačios įvairiausios sėklos ar netgi tokios vertingos, vitaminų B, kalio, jodo turinčios daržovės kaip burokėliai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
prikepta visokių duonelių ir tikrai brangios bet jos nesupakuotos ir visiškai neaiški jos sudėtis kas ten pridėta nėra jokios informacijos o straipsnis nieko vertas klausimas ką valgome duoną ar chemikalus tai ar atsakei straipsnio autore ar nori kad pirkėjai atsakytų už tokius straipsnius dar ir atlyginimą gauni apgailėtina

Įdomiai čia

Įdomiai čia portretas
visi žino kad gamintojai nuodus gamina bet vietoje to, kad paimt juos už giesmės, rėžia ilgiausias litanijas apie nesveiką maistą:D).Taigi be duonos negyvensi.Ir dar mūsų ubagų Lietuvoje su tokiom daugumos algom.Jau nešneku, kad Lietuva geros kokybės grūdus parduoda užsienin o patys velniai žino kokius gal rundapu nupurkštus į miltus mala

tai

tai portretas
uždrauskit į maistą dėt kenksmingas medžiagas
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių