- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Retas kuris iš mūsų žinome, kad gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžys – tai trečias pagal dažnumą onkologinis susirgimas. Lietuvoje kasmet nuo šios ligos miršta vos mažiau nei tūkstantis gyventojų.
Vis gausėjantį ir, deja, jaunėjantį pacientų skaičių lemia pasikeitęs gyvenimo būdas, netaisyklinga bei nevisavertė mityba. Ir nors ankstyvų stadijų šis vėžys lengvai ir visiškai pagydomas, daugiau nei pusei visų susirgusiųjų jis nustatomas per vėlai. Kodėl?
Atsakymų į šį klausimą yra net keli. Pirmiausia, ši liga neturi kažkokių ypatingų, lengvai pastebimų simptomų. Tokie pojūčiai, kaip pilvo pūtimas, gurguliavimas, užkietėję viduriai ar įprasto tuštinimosi ritmo sutrikimas, viduriavimas be aiškios priežasties ar diskomfortas išangėje žmonėms atrodo per menki, kad reikėtų viską metus skubėti pas gydytoją (ryškiausias šio susirgimo simptomas – kraujas išmatose nėra dažnas). Antra, lankytis pas „ano galo“ gydytoją daug kam atrodo kažkodėl nepatogu, gėda, nepriimtina, tad būtinas vizitas atidėliojamas iki paskutinės minutės, rašoma pranešime spaudai.
Atotrūkis nuo Vakarų – minimalus
Kaip teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius, reikia labai pasidžiaugti, kiek toli yra pažengusi medicina. Dar prieš tris ir kiek daugiau dešimtmečių niekas net pagalvoti negalėjo, jog kada nors Lietuvoje bus įmanoma transplantuoti širdį, kepenis, kasą, operuoti vėžio metastazes ar juo labiau operacijas atlikti be įprastinių išorinių pjūvių. „Atotrūkis tarp Lietuvos ir pažangiausių Vakarų valstybių, kur taikomi inovatyviausi gydymo metodai, yra labai smarkiai sumažėjęs. Turime pakankamai modernios įrangos, vaistų, o mūsų specialistai – nepaprastai kompetentingi ir vertinami visoje Europoje. Didžiulis progresas įvyko ir visose chirurgijos srityje“, – pastebi N. E. Samalavičius.
Leidžia greičiau pasveikti
Pasak pašnekovo, pavyzdžiui, radikalios gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžio operacijos yra atliekamos dar nuo praėjusio šimtmečio pradžios. Tačiau anuomet jos buvo kitokios, pacientas po chirurginio įsikišimo ilgiau sveikdavo, ilgiau būdavo nedarbingas, kitokie buvo ir pasveikimo rodikliai. „Dabartinės operacijos – ne tik mažai invazinės, bei ir paremtos vis preciziškesniais onkologinės chirurgijos principais. Jų chirurginiai ir onkologiniai rezultatai – geresni. Daugėja pasveikusiųjų, ilgėja recidyvinis laikotarpis. Apskritai patobulėta buvo visuose šio onkologinio susirgimo gydymo metoduose – ir radioterapijoje, ir chemoterapijoje. Pabrėžčiau, kad gydant vėžį labai dažnai taikomas kombinuotas gydymas, kitaip tariant, derinami keli gydymo būdai“, – pasakoja profesorius.
Dabartinės operacijos – ne tik mažai invazinės, bei ir paremtos vis preciziškesniais onkologinės chirurgijos principais.
Anot jo, iš mažai invazinės chirurgijos rūšių anksčiausiai į Lietuvą atkeliavo laparoskopinė storosios žarnos vėžio chirurgija. „Pirmoji tokio pobūdžio operacija mūsų ligoninėje buvo atlikta dar 1995 m. Žinoma, per tiek metų šis gydymas įgavo pagreitį, iš atliktų medicininių tyrimų, taip pat stebėdami pacientus, sužinojome, kokiems pacientams kokios mažai invazinės chirurgijos alternatyvos tinka. Laparoskopinė chirurgija šiandien yra pagrindinis gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžio gydymo būdas, – tvirtino profesorius. – Esant ankstyvam storosios žarnos vėžiui, gali būti taikomi kiti mažai invaziniai gydymo būdai – atliekamos endoskopinės operacijos kolonoskopo pagalba, kai apskritai neprireikia jokių pjūvių pilve. Pacientas po tokio gydymo labai greitai grįžta į normalaus ir įprasto gyvenimo vėžes“.
Kalbant apie šiuolaikinį mažai invazinį gaubtinės storosios ir tiesiosios žarnos vėžio gydymą bei šio gydymo būdų įvairovę, pasak N. E. Samalavičiaus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad su Klaipėdos universitetine ligonine galėtų lygintis tik Vilnius ir tik dar viena gydymo įstaiga. Tai ypač svarbu žinoti pacientui, ypač Klaipėdos regiono žmonėms, mat jiems susirgus nereikia vykti gydytis kažkur toli, visą ir kokybišką pagalbą galima gauti čia pat ir gana per trumpą laiką.
Mąstoma pradėti taikyti ir robotinę chirurgiją
Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos departamento vadovas, kalbėdamas apie chirurgijos naujoves, taip pat pastebi, kad žiūrint pasauliniu mastu ir kalbant plačiąja prasme, Lietuvoje kol kas netaikoma tik robotinė chirurgija. „Manoma, kad šis gydymo metodas duoda geresnius funkcinius ir onkologinius rezultatus lygiant su kitomis chirurgijos rūšimis. Keliose srityse tai jau pagrįsta įrodymais paremtos medicinos duomenimis. Anksčiau įrangą šiai chirurgijai gamino tik viena kompanija ir ta įranga buvo nepaprastai brangi. Paskutiniuoju metu atsiranda ir kitų kompanijų, gaminančių robotinę įrangą, tad jos kainos tampa vis labiau konkurencinegesnės. Svarbiausia – rinkoje atsiranda daugkartinių instrumentų, o tai leidžia sumažinti kiekvienos operacijos kainą. Reikia tikėtis, kad per artimiausiu kelerius metus robotinės chirurgijos įranga pasieks ir mūsų šalį, mūsų gydymo įstaigą. O tai leis pasiekti dar geresnių gydymo rezultatų“, – teigia profesorius.
Apie visa tai buvo kalbėta lapkričio 30 d. gydymo įstaigoje vykusioje specialioje konferencijoje „Naujos chirurginės technologijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“. Susitikimo metu su Klaipėdos regione dirbančiais kolegomis gydytojais buvo dalytasi informacija ir sukaupta patirtimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...