- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po intensyvaus chemoterapijos kurso ir sudėtingos operacijos skrandžio vėžį įveikusi telšietė Aušra Vilkaitė (41 m.) jau beveik metai sūpuoja pirmagimę. Dėl išgelbėtos gyvybės moteris dėkinga ne tik medikams, bet ir amžinatilsį tėčiui – jo mirties sukeltas stresas padėjo laiku diagnozuoti ligą.
Diagnozė išmušė iš vėžių
Prieš trejetą metų kovą diagnozuota sunki liga Aušrai buvo netikėtas akibrokštas. Viskas prasidėjo, kai tėčio šarvojimo dieną moteriai pasidarė negera ir ji nualpo.
„Prisimenu tik, kad jau guliu ant žemės. Buvau išvėmusi skrandžio turinį su krauju – pasirodo, skrandyje atsivėrė žaizda. Teko mane skubiai vežti į reanimaciją ir siūti skrandį, – prisiminė Aušra. – Savaitę išgulėjau ligoninėje, buvo paimta biopsija ir sužinojau, kad atkeliavęs nelabasis – trečiosios stadijos skrandžio vėžys.“
Paskaudėdavo skrandį, tačiau kam jo neskauda. Pojūčiai kiek paūmėdavo pavasarį ir rudenį, tačiau galvodavau, kad to priežastis – ne visada tvarkinga mityba.
Moteris tuo sunkiai galėjo patikėti. „Aiškiai nesupratau net ką gydytojas aiškino. Atrodė, kad tikrai kalbama ne apie mane, kad negali šito būti. Juk ir pakankamai jauna esu, šeimoje tokių susirgimų nebūta. Juo labiau ši liga daug dažniau užklumpa vyrus“, – pastebėjo pašnekovė.
Liga nespėjo išplisti
Į Kauno klinikas atvykusiai telšietei diagnozė buvo patvirtinta. Numatyta operacija ir ilgas chemoterapijos gydymas. Tačiau gydytojų konsiliumas nusprendė, kad pirmiau bus taikomas gydymas vaistais.
„Vėliau medikai sakė, kad toks sprendimas pasiteisino. Nes nors trijų valandų spalio pradžioje vykusi operacija praėjo sklandžiai, gijimas po jos buvo ilgas ir labai sudėtingas“, – pastebėjo prieš operaciją šešis chemoterapijos kursus atlaikiusi moteris.
Po operacijos moteris porai savaičių išvažiavo reabilitacijos į Birštoną. Čia atsigaunančią Aušrą pasiekė džiuginantys tyrimų rezultatai, kad viskas yra gerai – ligos židinių likti neturėjo ir išplitimo į kitus organus išvengta.
Išsunkė energiją
Nors skrandžio opai susiformuoti prireikė ne mėnesio ar dviejų, bet kur kas ilgesnio laiko, Aušra sako prieš tai kokių nors didelių negalavimų nejutusi. „Gal truputį paskaudėdavo skrandį, tačiau kam jo neskauda. Pojūčiai kiek paūmėdavo pavasarį ir rudenį, tačiau galvodavau, kad to priežastis – ne visada tvarkinga mityba. Išgerdavau elementarių vaistų nuo virškinimo sutrikimų ir viskas“, – sakė Aušra. Taip pat ji prisiminė dažnai jausdavusi sotumo jausmą, nors valgydavo nedaug.
Tačiau dėl užklumpančių tokių, atrodytų, nežymių negalavimų moteris tikrai neplanavo pasirodyti gydytojams. „Jei ne tėvelio mirtis ir streso paskatintas žaizdos atsivėrimas, galėjau dar ilgai nesužinoti apie ligą“, – pastebėjo ji.
Aušra pastaraisiais metais patyrė daug išgyvenimų – prieš septynerius metus palaidojo mamą, vėliau slaugė tėtį. Jos manymu, tai turėjo nemažai įtakos vėžiui atsirasti. „Kai nelabai myli save ir daugiau kitiems atiduodi, tavęs paties tiesiog nebelieka“, – sakė moteris.
Nesutrukdė sėkmingam nėštumui
Praėjus pusei metų po reabilitacijos Aušros šeimą aplankė dar viena džiugi, bet kartu daug nerimo pasėjusi žinia – moteris laukėsi pirmagimio. „Bijojau dėl komplikacijų – juk nebuvo po operacijos dar nė metai praėję, kur dar chemoterapijos liekamieji reiškiniai ir amžius... Beje, gimdoje turėjau daug miomų“, – pasakojo pašnekovė.
Jos moteriai buvo diagnozuotos dar 2011-aisiais. Tuo metu dauguma specialistų tiek Telšiuose, tiek Klaipėdoje patarė jas operuoti. „Džiaugiuosi, kad dar tuomet patekau į mane operavusio ir antram gyvenimui prikėlusio profesoriaus Almanto Malecko žmonos, taip pat klinikose dirbančios ginekologės Laimos rankas. Ji patarė, kad miomos labai netrukdo gyventi, jų ir neliesti – juk bet kokia intervencija į organizmą turi savo pasekmes. Džiaugiuosi jos tuomet paklausiusi“, – prisiminė telšietė.
Išgirdusi, kad vaikelis gerai gimdoje įsitvirtinęs, Aušra nusprendė rizikuoti. „Tai buvo lyg įšokimas paskutinį traukinio vagoną“, – pridūrė ji.
Nėštumo metu moteris reguliariai važinėjo į Kauną, tačiau nerimauti nebuvo ko – viskas vyko sklandžiai. „Manęs nepykino, išties nebūčiau galėjusi pasakyti, kad laukiuosi“, – pastebėjo Aušra. Nors visi specialistai įspėjo ruoštis priešlaikiniam gimdymui, moteris pagimdė lyg „iš vadovėlio“ – keturiasdešimtą nėtumo savaitę, be Cezario pjūvio, mergaitė gimė sveika.
„Esu labai dėkinga šiai gydytojų šeimai. Šiandien jų dėka galiu džiaugtis neįkainojamomis likimo dovanomis – savo gyvybe ir dukrele“, – sako į motinystės džiaugsmus dabar panirusi moteris.
Komentaras
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Almantas Maleckas:
– Sergamumas ir mirštamumas nuo skrandžio vėžio Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo. Kauno klinikų Chirurgijos skyriaus duomenimis, bendras penkerių metų išgyvenamumas siekia 35,6 procento. Kuo vėlyvesnė stadija diagnozuojama, tuo išgyvenamumas blogėja (taip pat didėja ir tikimybė ligai atsinaujinti po gydymo).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...