Išplėsti tyrimai su žmogaus embrionu bus naudingi ir pacientams

Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą, kuris nustato biobankų veiklos sąlygas ir išplečia tyrimų su embrionu ir vaisiumi galimybes. Už įstatymą balsavo 103 Seimo nariai ir du susilaikė, jo įsigaliojimas numatytas 2016 metų sausį.

Įstatymas numato, kad biomedicininių tyrimų objektai gali būti gyvi ar mirę žmonės ar jų grupės, žmogaus embrionas, žmogaus vaisius, žmogaus biologinis ėminys ir sveikatos informacija. Taip pat nustatyta, kad žmogaus embrionas yra besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) iki aštuntos nėštumo savaitės pabaigos.

Tuo pačiu įstatyme numatytas draudimas kurti žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų tikslais, taip pat įrašytas draudimas klonuoti žmones, atlikti biomedicininius tyrimus su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi, žuvusiais po nėštumo nutraukimo moters pageidavimu, kai nėra medicininių indikacijų.

Biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, irgi yra draudžiami.

Su gyvais žmogaus vaisiumi ir žmogaus embrionu bus leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam žmogaus vaisiui ir žmogaus embrionui viršija riziką.

Už projektą kolegas balsuoti raginusi konservatorė Vida Marija Čigriejienė sakė, jog pakeitimai ne tik išplės Lietuvos mokslininkų galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, bet turės naudos ir pacientams, atradus naujus diagnostikos, gydymo metodus.

„Boimedicinos tyrimų metu bus atrasti naujo diagnostikos ir tyrimo metodai, kurie gerins ateities pacientų sveikatos priežiūrą, didės Lietuvos mokslininkų galimybės dalyvauti tarptautiniuose mokslininkų projektuose, gerės tarptautinis Lietuvos mokslų konkurencingumas“, - sakė Vida Marija Čigriejienė.

Sveikatos reikalų ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžė, jog Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių iki šiol nėra teisiškai reglamentavusi biobankų veiklos.

„Aš džiaugiuosi tuo, kad galų gale mes šitoje srityje išeiname iš europinio atsilikimo, nes biobankai turi veikti teisiškai, mes turime tą teisinį reguliavimą reglamentuoti. Šių biobankų įteisinimas yra pozityvus tiek moksline, tiek inovacijų prasme, o svarbiausia - mes padėsime savo pacientams“, - už projektą kalbėjo ir konservatorė Irena Degutienė.

Tuo tarpu konservatorius Rimantas Jonas Dagys sakė negalintis palaikyti projekto, nes mato galimą prieštarą su Konstitucija, nors sutiko, kad po Seimo komiteto padarytų pakeitimų įstatymas yra kur kas labiau priimtinas, nei buvo atėjęs iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, pakeitimai skatins medicinos mokslo vystymąsi, susijusį su embriono ir vaisiaus patologijų tyrinėjimu, pagalbiniu apvaisinimu, Lietuvos mokslo pažangą, o išplėsti tyrimai tobulins diagnostikos, gydymo ir prevencijos priemones, reikalingas tobulinti sveikatos priežiūrą, teikiamą embriono ir vaisiaus vystymosi metu.

Su žmogaus embrionais dabar leidžiama atlikti tik klinikinius stebėjimus (neinvazinius tyrimus). Kiti biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionais, taip pat jų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiami. Su vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam vaisiui viršija medicininę riziką.

Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą įstatymą kritikavo Lietuvos vyskupų konferencija, sakydama , jog siūlomas reguliavimas „paliks vietą subjektyvioms interpretacijoms ir menkins embriono apsaugą biomedicininių tyrimų metu“.