Intensyvus sportas: traumos neišvengiamos?

27 metų aktyvus dviračių maratonų dalyvis Kasparas Žiūraitis – ne profesionalas dviračių sporte, tačiau intensyviai sportuoja kiekvieną dieną. Netikėtai patyręs nugaros traumą - kentėjo didžiulius skausmus, buvo priverstas nutraukti sportą, tačiau po chirurgo skalpeliu gultis neskubėjo. Kiek netikėtą sprendimą jaunam vyrui pasiūlė šeimos gydytojas.

Visas laikas treniruotėms

K. Žiūraitis neįsivaizduoja savo gyvenimo be dviračio. Pedalus jaunuolis mina penkis kartus per savaitę – dažniausiai gryname ore, tik esant labai prastoms oro sąlygoms, namuose. Ir taip po dvi valandas kasdien, numindamas vidutiniškai apie 40 kilometrų. Dviratininkas prisipažįsta, kad visas savo jėgas atiduoda šiam sportui.

„Laisvalaikiu mėgstu paplaukioti baseine, pabėgioti, tačiau labai retai tam skiriu laiko. Pagrindinis mano hobis ir visas dėmesys skiriamas dviračių sportui. Nors nesu profesionalas, siekiu asmeninių rezultatų,“ – pasakoja vyras, ankščiau nežinojęs, kad intensyvus sportas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Priverstinė pertrauka

Be aktyvaus laisvalaikio nė dienos neįsivaizduojantis jaunas vyras prieš dvejus metus buvo susigundęs jėgas išbandyti ir mažiau populiariose sporto šakose.

„Lankiau akrobatinę aerobiką, deja, treniruotėje šuolio metu pasitempiau nugarą. Prasidėjo skausmai. Kreipiausi į gydytojus, kurie atlikę tyrimus rado skilusį slankstelį. Skausmus kentėjau didžiausius, buvau priverstas nutraukt bet kokią sportinę veiklą. Blogiausia, kad teko atsisveikinti su dviračiu“ – su liūdesiu prisimena K. Žiūraitis.

Negalinčiam susitaikyti su traumos pasekmėmis jaunam vyrui, gydytojai rekomendavo apsilankyti pas kineziterapeutą ir išbandyti specializuotas mankštas Sveiko stuburo mokykloje. Jaunuolis nenorom, bet sutiko pabandyti. Būdamas geros fizinės formos, prisipažįsta abejojęs, ar tokios mankštos turės bent kokios naudos. 

„Nieko per daug nesitikėjau. Tačiau rezultatai pranoko lūkesčius, – pasakoja Kasparas Žiūraitis jau po dviejų mėnesių vėl sėdęs ant dviračio. –  Treniruočių metu Sveiko stuburo mokyklos specialistai pastebėjo ir kitą mano nugaros skausmų priežastį. Pasirodo, dėl intensyvaus dviračių sporto atsirado juosmens srities raumenų disbalansas. Paprastai tariant, mano nugara labai stipri, tačiau pilvo raumenys silpni ir sportuojant nugarai tenka visas apkrovimas. Norint pradėti be skausmų gyventi ir grįžti prie mėgstamo sporto, reikėjo šią problemą spręsti. Buvo sudaryta programa pilvo juosmens srities raumenų stiprinimui“ .

Raumenų disbalansas - nugaros skausmai

Vidmantas Zaveckas, Sveiko stuburo mokyklos ekspertas, pasakoja, kad mokykloje lankosi ir daugiau aktyviai sportuojančių žmonių, kenčiančių nuo nugaros skausmų. Dažniausiai pasitaikanti to priežastis – nevienodai stiprūs stuburo ašies raumenys.

„Kiekvienas sportuoti pradedantis žmogus, natūraliai turi bent minimalų kūno disbalansą, tad labai svarbu, kad sporto šaka negilintų problemos. Tai ypatingai aktualu tiems, kurie užsiima sporto šakomis, stiprinančius tik vienos pusės raumenis: dviratininkams, riedutininkams, krepšininkams, slidininkams, tenisininkams, pramoginių šokių šokėjams, bėgikams ir pan“, -  vardina V. Zaveckas.

Specialistas atkreipia dėmesį, jog kiekvienam, pradedančiam sportuoti, pirmiausia reikėtų realiai įvertinti savo fizinę būklę ir silpnąsias raumenų grupes. Kiekviena sporto šaka turi savo specifiką, kuri gali tikti vienam, bet būti žalinga kitam. Pavyzdžiui, žmogus, kuris nori bėgioti, gali turėti problemų su kelių sąnariais. Pasak V. Zavecko, pasitarus su specialistais bėgioti net ir tokiu atveju galima, tačiau reikia išmokti labai taisyklingos bėgimo technikos. Tai galioja visoms sporto šakoms, nes nuo to priklauso, ar problemos nesustiprės ir traumos tikimybė nepadidės.

„Jeigu žmogus pradėjęs mankštintis, sportuoti neturi jokių sveikatos nusiskundimų, gerai jaučiasi, nejaučia apribojimų, jam pakanka pasikonsultuoti su treneriu. Tokiu atveju svarbiausia būtų adekvačiai dozuoti fizinį aktyvumą, fizinio krūvio programą“ – teigia V. Zaveckas.

Rinkitės skirtingas sporto šakas

Sveiko stuburo mokyklos ekspertas pabrėžia, jog siekiant sveikai sportuoti ir sau nepakenkti,  svarbus visapusiškas kūno lavinimas, fizinės veiklos įvairovė.

„Labai sveika keisti sporto šakas sezoniškai, tokiu būdu stiprinama daugiau skirtingų raumenų grupių. Pasirinkus tik vieną sporto šaką, pavyzdžiui, bėgimą, didelis krūvis tenka sąnariams. Gali atsirasti nusiskundimų dėl kelių, pėdų, stuburo. Šis sportas ne visiems tinka. Pavyzdžiui, turintiems stuburo problemų, kartais naudingiau rinktis šiaurietišką ėjimą, greitąjį ėjimą. Bėgimas – tai šuoliai, kurie sukuria padidintą smūgį į stuburą ir sąnarius” – pasakoja V. Zaveckas.

Kineziterapeutas atkreipia dėmesį, jog prieš treniruotę, aktyvią fizinę veiklą labai svarbu tinkamai apšilti.

„Ilgą laiką buvo manoma, kad raumenų tempimo pratimai yra vienintelis tinkamas apšilimas, nors moksliškai tai dar ir dabar neįrodyta. Tempimo metu raumenys atsipalaiduoja, o apšilimo tikslas ne atpalaiduoti kūną, o paruošti aktyviai fizinei veiklai – suaktyvinti nervų sistemos galimybes kontroliuoti giliuosius raumenis. Apšilimas padeda sumažinti traumų tikimybę, tad yra būtinas” – teigia V. Zaveckas akcentuodamas, kad siekiant išvengti disbalanso apšilimo metu svarbu įjungti ir tuos raumenis, kurie nedirba sporto metu.

Ekspertas tempimo pratimų nerekomenduoja atsisakyti, tačiau siūlo juos atlikti jau po treniruotės arba per pertraukėles tarp fizinio krūvio. Apšilimui prieš treniruotę verčiau atlikti pusiausvyros ir koordinacijos  pratimus su sumažintu atramos plotu (pavyzdžiui, stovėjimas ant vienos kojos) ir su nestabiliom plokštumom, ant nestabilių paviršių (stovėjimas, pritūpimas stovint ant pripučiamu pagalvių). Pusiausvyros išlaikymas nervų sistemai – tikras iššūkis, tad juos atliekant aktyvuojami gilieji raumenys.