Insulto dramos trukmė – puspenktos valandos

Šių metų pradžioje Lietuvoje pradėjo veikti šeši specializuoto insulto gydymo centrai. Netruko išryškėti jų veiklos pranašumai: nuo sunkių ligos padarinių išgelbstima dvigubai daugiau ligonių.

Neskausminga, bet baisi

"Neduok Dieve atsigulti ant patalo", – sakydavo mano močiutė, bijodama senatvės ligų.

Labiausiai ji bijojo insulto. Tai liga, kai žmogus staiga praranda gebėjimą judinti rankas ir kojas, dažniau vienos kūno pusės, ir kalbos dovaną – negali ištarti nė žodžio. Nesuteikus pagalbos per pirmąsias puspenktos valandos, ligonis gali likti nejudrus ir nebylus visą likusį gyvenimą.

Taip buvo ne senovėje, o dar pernai. Taip gali būti ir dabar, laiku nepradėjus specializuoto gydymo. Dabar jis koncentruojamas centruose, kur taikomi efektyvūs sisteminės trombolizės ir invazinės trombektomijos metodai.

"Trombolizė – tai trombus tirpdančių vaistų suleidimas, kai insultas įvyksta dėl užsikimšusios galvos smegenų kraujagyslės. Tai – išeminis insultas. Kitas metodas šiam insultui gydyti – trombektomija, yra mechaninis, kai trombas ištraukiamas per kateterį", – aiškina Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Neurologijos centro profesorius Dalius Jatužis.

Laikas – kaip vaistai

Trombolizė jau beveik prieš 20 metų pasaulyje pripažinta kaip veiksmingas išeminio insulto gydymo metodas. Lietuvoje jis taikomas nuo 2002-ųjų. Trombektomija – naujesnis, bet jis yra pagalbinis, kai negalima taikyti gydymo vaistais ar jie nepadeda.

"Pasitaiko, kad vaistai nepadeda, kaip ir būna, kad ligonių diagnozė – ta pati, o pažeidimas ir liekamieji reiškiniai – skirtingi", – priduria profesorius D.Jatužis.

Dar vienas metodų skirtumų – laikas, per kurį privalu suteikti pagalbą. Jis vadinamas terapiniu langu. Trombolizei taikyti jis trumpesnis: vaistų poveikis veiksmingas, suleidus juos per pirmąsias 4,5 valandos nuo simptomų atsiradimo.

"Vėliau taikyti trombolizę nebėra prasmės, – pabrėžia gydytojas neurologas D.Jatužis. – Trombektomijos terapinio lango laikas – iki aštuonių valandų."

Kito specializuoto insulto gydymo centro, įkurto Kauno klinikose, atstovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos vadovė profesorė Daiva Rastenytė pasakoja, kad gydant insultą labai svarbus greitosios pagalbos medikų vaidmuo. Todėl šio centro medikai artimai bendradarbiauja su Kauno ir kitų miestų greitosios medicinos pagalbos stotimis.

"Susitikimuose išdiskutavome, kaip greitai galima atvežti ligonį į centrą, vežant perduoti informaciją ir panašiai. Labai didelis pasiekimas, kad Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus ir insulto centro medikai, žinodami, kad atvežamas potencialus pacientas trombolizei, jai pasirengia, ir nedelsiama nė minutės", – pranašumus vertina profesorė D.Rastenytė.

Ji neslepia, kad pirminė diagnostika dar šlubuoja, to negali tiksliai padaryti greitosios pagalbos tarnyboje dirbantys paramedikai.

Tik į centrus
Trombolizės ir trombektomijos metodai taikomi būtent specializuoto insulto gydymo centruose. Nuo šių metų pradžios tik į juos turi būti vežami insulto ištikti ligoniai.

Vadovaujantis šia tvarka, per tris šių metų mėnesius gydymas taikytas 139 atvejais, o per visus praėjusius metus visose šalies ligoninėse – 229 kartus. Hospitalinis mirštamumas jau sumažėjo 40 proc.

"Skaičiai padvigubėjo dėl naujos iniciatyvos – insultų klasterio, kai ligoniai vežami tik į centrus, skatinimo tai daryti ir pagaliau taikomo šiuolaikiško gydymo. Nors jis ir brangus, bet atsiperka, iš karto matome rezultatą", – pasidžiaugė Lietuvos insulto asociacijos prezidentas D.Jatužis.

Deja, insultas išlieka sunki ir labai pavojinga savo komplikacijomis liga. Nauji jos gydymo ir gydymo organizavimo metodai mirštamumo nesumažina. Šiuo klausimu profesorius D.Jatužis didelių vilčių neteikia sakydamas, kad ligoniai nuo insulto mirė, miršta ir mirs, nes itin komplikuoti atvejai neįveikiami. Tai pastebėjo šalys, kurios naujuosius metodus taiko jau seniai.
Mirtį ir liekamuosius insulto reiškinius daug lemia laikas. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo greičiau ligonį vežti į specializuoto gydymo centrą.

"Nereikia vežti ligonio į mažą rajono ligoninę, kuri neturi galimybių suteikti optimalios pagalbos. Taip tik laikas bus sugaištas", – atkreipia dėmesį profesorius D.Jatužis.

Insulto padariniai taip pat labai daug priklauso ir nuo ligos lokalizacijos bei pobūdžio: kuo didesnė kraujagyslė užsikimšusi, tuo insultas pavojingesnis. Padarinius lemia ir bendra ligonio fizinė būklė. Kuo daugiau gretutinių ligų, kurios sukelia insultą, – o tai yra hipertenzija, diabetas, širdies ligos, – tuo blogesnė ir pasveikimo prognozė. Profesoriaus D.Jatužio duomenimis, mes sergame insultu daug sunkiau, nei sergama Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse.

"Ligos profilaktika, visuomenės švietimas, bendras sveikatos stiprinimas padeda išvengti sunkių insulto padarinių", – pabrėžia D.Jatužis ir prašo stengtis gyventi sveikai, nepasiduoti stresui.

Galima įtarti

Insulto klasteriai jau teikia šią visapusišką naudą: prognozuojama daug mažesnė negalia, daug daugiau ligonių grįš į aktyvų gyvenimą, darbą.

"Rezultatai vertinami ne anksčiau kaip po trijų mėnesių, taigi, dar anksti kalbėti, kiek žmonių bus savarankiškesni. Bet iš patirties žinome: kuo anksčiau atkemšama kraujagyslė, tuo mažiau pažeidžiamos smegenys", – akcentuoja neurologijos profesorius.

Dar labai svarbi ir reabilitacija, todėl rengiamasi ją reorganizuoti – gerinti ir plėtoti, nes klasteriai ir centrai, anot gydytojo D.Jakužio, yra tik pirmi žingsniai.

Į klausimą, ar neįmanoma užbėgti insultui už akių pajutus pirmuosius jo simptomus, profesorius D.Jatužis pamini mikroinsultą. Šį žodį esame girdėję.

"Tai lengvi smegenų išemijos priepuoliai, kai insulto simptomai pasireiškia nežymiai ir greitai praeina savaime, nepalikdami padarinių. Žmonės džiaugiasi, kad nieko nebejaučia, ir pas gydytoją neina. Bet tai gali būti signalas, kad kraujagyslė pradeda kimštis", – aiškina profesorius D.Jatužis ir pataria kuo skubiau kreiptis į medikus – šeimos gydytoją ar specializuoto insulto gydymo centro priėmimo skyrių.

Nustačius beprasidedančio insulto požymius, jo riziką pavyksta sumažinti perpus. Profesorius D.Jatužis pripažino, kad insulto tyrimai brangūs, lėšos taupomos, bet yra konkrečios schemos rizikai įvertinti. Jei ji vidutinė ar didelė, gydytojai stengiasi tyrimus paskirti.

Dar yra ką tobulinti

"Rengiama insulto programa, pravesime kolegoms mokymus, jau pasirašytos sutartys su Kauno krašto ligoninėmis dėl tęstinio pacientų gydymo, kai nėra indikacijų trombolizei ar pabaigus aktyvų gydymą pas mus", – tolesnius žingsnius vardija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė D.Rastenytė.

Ji pabrėžė, kad per pirmą šių metų ketvirtį Kauno klinikose gydyta daug daugiau ligonių iš atokesnių rajonų – Jurbarko, Kėdainių, Raseinių ir kitų, nei buvo gydoma anksčiau. Per tris mėnesius atlikta daugiau nei 20 trombolizių, 4 trombektomijos.

"Kaip klasteris ir centras su insulto integruotos priežiūros valdymo komitetu esame parengę laiko stebėsenos lentelę. Laikas nuo ligonio atvežimo į ligoninę iki trombolizės adatos dūrio neturėtų viršyti 60 minučių. Pas mus į šį laiką dar netelpama ir tai yra tobulintina", – pripažįsta profesorė D.Rastenytė.

Viena šio trūkumo priežasčių ji įvardijo didelius atstumus tarp Kauno klinikų padalinių ir nurodė, kad reikia didesnės koordinacijos tarp skubios pagalbos skyriaus, radiologijos, laboratorinių tarnybų.

Kad ir kaip būtų, specializuotuose insulto gydymo centruose atliekami visi tyrimai, suteikiama pagalba net ir tuo atveju, jei ligonis grąžinamas į ligoninę, iš kurios atvyko.
Budi visą savaitę

Sausio 22 d. pradėjo veikti specializuoto insulto gydymo centras Klaipėdoje, Jūrininkų ligoninėje. Į jį vežami ligoniai iš viso Vakarų Lietuvos krašto.

"Gydymo prieinamumas ligoniams tikrai pagerėjo. Klasteris įkurtas, informacija paskleista visoms aplinkinėms greitosios medicinos pagalbos stotims, ligoninėms, kad ligonius, kuriuos ištiko ūmus insultas, vežtų čia kuo greičiau, per auksinę valandą", – aiškina Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas neurologas Saulius Taroza.

Pernai Vakarų Lietuvos gydymo įstaigose buvo atlikta 20 trombolizių, šiemet per pirmąjį ketvirtį – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje – 31; atitinkamai trombektomijų – po 4.

Šią pagalbą teikia ligoninėje visą parą budinti specialistų brigada: neurologas, intervencinis radiologas, anesteziologas ir kiti medikai. Anksčiau to nebuvo, neurologai Jūrininkų ligoninėje visą parą budėdavo tik ketvirtadieniais. Kitomis savaitės dienomis insulto ištiktiems ligoniams pagalba būdavo teikiama kitose Klaipėdos ir jos krašto ligoninėse. Dabar jau žinome, kad tai nebuvo specializuota pagalba.

Pirks dešimt reanimobilių

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas tikina, kad insulto klasterių veikla dar labiau tobulinama.

Jau pradėtas naujų reanimobilių pirkimo procesas. Jie stovės apskričių centrų ligoninėse ir bus skirti sunkiems ligoniams, ištiktiems insulto, infarkto ar patyrusiems sunkią traumą, vežti į specializuotus centrus.

"Toks tinklas tolygiai apims visą Lietuvą. Medicinos pagalbą bus galima pradėti teikti jau automobilyje", – A.Skorupskas prognozuoja sunkių ligonių pervežimą į centrus, kurių Lietuvoje bus dešimt.

Penki specializuoto insulto gydymo centrai jau veikia. Nuo kovo Panevėžio ligoninėje veiklą pradėjusiame centre atliktos trys trombektomijos.

Utenos, Telšių, Tauragės, Alytaus ir Marijampolės rajono ligoninių medikams vyksta mokymai. Šių miestų padaliniuose bus specializuotai gydomas insultas, infarktas ir traumos. Šiauliuose centras startuos rugsėjo 1 d., kiti, tikino A.Skorupskas, turėtų pradėti veikti ketvirtą šių metų ketvirtį.

Insulto požymiai

Vienos kūno pusės arba veido nusilpimas, nesugebėjimas išlaikyti puoduko ar rašiklio.

Bendras silpnumas, dalinis jutimo sumažėjimas.

Kalbos sutrikimas, nesugebėjimas išreikšti minčių, suvokti, kas girdima.

Regos sutrikimas.

Staigus pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, ypač be galvos svaigimo.

Labai stiprus galvos skausmas, atsiradęs pirmą kartą gyvenime.