Insultas ištinka kas šeštą žmogų: kaip išvengti?

Apie šį sutrikimą žiniomis dalinasi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologai.

Insultas – kasdienybė

Nepaisant gydytojų pastangų, modernaus gydymo ir operatyvaus paramedikų darbo, insultas išlieka dažnai pasitaikančia liga. Negailestinga statistika byloja, kad šis susirgimas ištinka kas šeštą žmogų. Vidutiniškai pasaulyje kas dvi sekundes kas nors suserga insultu, o kas šešias sekundes – nuo jo numiršta. Tai gali nutikti bet kuriam iš mūsų, todėl yra svarbu atpažinti insulto požymius ir būti pasiruošusiam veikti, kai jis užklumpa.

Šių metų insulto dienos šūkis skamba taip: „Insultas yra pagydoma liga!“.

Kaip užkirsti kelią?

Kai žmogus dar neserga insultu, jis turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šio susirgimo rizikos veiksnius ir jų korekciją. Svarbiausi insulto rizikos veiksniai yra širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas), padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas, rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas.

Taigi, mažiausia, ką kiekvienas žmogus turėtų padaryti, kad išvengtų insulto – atsisakyti nesveiko maisto, sportuoti arba tiesiog daugiau judėti, mesti rūkyti ir vartoti mažiau alkoholio. Žinoma, turintiems tokių susirgimų kaip prieširdžių virpėjimas, hipertenzija, cukrinis diabetas ir padidėjęs cholesterolis, reikia domėtis savo sveikatos rodikliais, glaudžiai bendradarbiauti su gydytojais ir tinkamai vartoti vaistus. Nepamirškime, kad sėkmingai koreguojant pagrindinius rizikos veiksnius, galima išvengti net apie 80 proc. visų insultų.

Kuo skubiau kviesti greitąją

Insultas gali būti dviejų rūšių – išeminis ir hemoraginis. Išeminis insultas dažniausiai įvyksta, kai užsikemša smegenis maitinanti kraujagyslė ir nutrūksta smegenų ląstelių aprūpinimas krauju, o hemoraginis – kraujui išsiliejus į smegenis. Pasaulyje dar nėra patikimų hemoraginio insulto gydymo būdų, tačiau išeminiam insultui užkirsti kelią yra įmanoma, jei laiku pritaikomas specifinis gydymas. Svarbiausia – negaišti laiko ir nelaukti, kol simptomai praeis savaime arba grįš iš darbo artimieji. Svarbu kuo skubiau iškviesti greitąją.

Deja, 30 proc. susirgusiųjų kreipiasi medicininės pagalbos, praėjus daugiau kaip 24 val. nuo simptomų pradžios, kai pažeistų smegenų ląstelių išgelbėti neįmanoma. Žinoma, daugeliu atvejų taip įvyksta žmogui nesuprantant, kad atsiradę simptomai yra rimtos ligos požymis. Apklausų duomenimis, 70 proc. pacientų neatpažįsta pirmųjų galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymių.

Kaip atpažinti insultą?

Dažniausi trys insulto požymiai: