- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors, pirkdami sausainių pakelį žmonės neretai sakosi suvalgysiantys vos kelis sausainius, dažniausiai nutinka kitaip, ir tai naudinga maisto pramonei, LRT RADIJUI sako maisto technologė mitybos specialistė Raminta Bogušienė.
Anot jos, esame linkę suvalgyti daugiau maisto produktų, pagamintų iš išvalytų miltų, todėl maisto pramonė iš to pelnosi. Vis dėlto, norint pasirinkti sveikesnę alternatyvą, reikėtų rinktis viso grūdo miltų produktus ir nesivadovauti šaukiniais ant pakuočių.
Rafinuotų miltų produktų suvalgome daugiau
Grūdas sudarytas iš trijų dalių – endospermos, gemalo ir sėlenų – bet mes dažniausiai valgome tik vieną dalį, sako R. Bogušienė. Anot jos, seniau žmonės vartodavo visas grūdų dalis ir tik retomis progomis valgydavo maistą, pagamintą iš rafinuotų miltų ar šlifuotas kruopas.
Apvalkalėlio dalyje lieka ir B grupės vitaminai, ir mineralinės medžiagos: geležis, magnis, kalcis, fosforas. Būtent toje dalyje jos kaupiasi. Išvalytuose miltuose šių medžiagų yra labai nedaug arba iš viso nėra.
„Grūdai taip stipriai išvalomi dėl to, kad maisto technologams ir apskritai maisto perdirbėjams gana patogu, kad žmonės valgytų daugiau. Greiti angliavandeniai žmonėms skanesni. Jie greičiau pasisavinami, dėl jų greitai pašoka cukraus kiekis kraujyje“, – aiškina R. Bogušienė.
Jos teigimu, dėl šios priežasties žmonės labiau linkę valgyti maisto produktus, pagamintus iš rafinuotų miltų. Be to, sotumo jausmas, suvalgius šių maisto produktų, trunka trumpiau, todėl tokių produktų suvartojama daugiau.
„Organizmas negauna pakankamo kiekio vitaminų, mineralinių medžiagų. Visi tie menkaverčiai produktai palankūs maisto pramonei, tačiau žaloja mūsų sveikatą. Prarandame saikingumą, suvalgome daugiau. Kai suvalgome daugiau, natūralus skonis išderinamas“, – atkreipia dėmesį R. Bogušienė.
Ji pateikia pavyzdį – neretai žmonės nusiperka sausainių pakelį, žadėdami sau, kad suvalgys vos kelis, tačiau po kurio laiko patys pastebi, kad vis dėlto suvalgė visus sausainius. „Kaip žmonės sako – nieko tokio, valgysiu bandeles, bet aš jas valgau nedideliais kiekiais, stengsiuosi valgyti nedideliais kiekiais. Dažniausiai taip neatsitinka“, – konstatuoja maisto technologė.
Gaminio spalva – ne pagrindinis rodiklis
Pasak J. Dobravolskienės, neretai produktus iš viso grūdo miltų galima atskirti pagal tamsią jų spalvą: „Vadinasi, toje apvalkalėlio dalyje lieka ir B grupės vitaminai, ir mineralinės medžiagos: geležis, magnis, kalcis, fosforas. Būtent toje dalyje jos kaupiasi. Išvalytuose miltuose šių medžiagų yra labai nedaug arba iš viso nėra.“
Ji priduria – vis dėlto nereikėtų laikytis tokios pačios nuomonės, renkantis kruopas, nes iš tiesų kruopų dribsniai savo naudingumu neretai nenusileidžia pačioms kruopoms. „Kruopos perdirbamos keliais etapais. Vienos – smulkinamos, skaldomos, malamos, iš jų daroma duona. Dribsniai šutinami, suplojami, išdžiovinami ir tada jau duodami valgyti. Viskas priklauso nuo to, kokią kruopa – perspausta ar šlifuota“, – sako J. Dobravolskienė.
R. Bogušienė prieštarauja – ne visada tamsi gaminio spalva yra ženklas, kad produktas pagamintas iš visagrūdžių miltų: „Ruginė duona, kuri yra tamsios spalvos, irgi gali būti pagaminta iš tų pačių rafinuotų miltų, kuriuose bus pašalintos sėlenos ir gemalas. [...] Ji gali būti su mažesniu skaidulų kiekiu nei 6 g/100 g, kas rekomenduotina, įvardijama kaip sveikatai palankesnis maisto produktas.“
Dėl dribsnių R. Bogušienė vis dėlto sutinka. Jos teigimu, kruopų dribsniai nėra toks menkavertis produktas, kai dažnai nurodoma, tačiau viskas priklauso nuo jų paruošimo būdų. Kai kurie dribsniai, pavyzdžiui, kviečių, miežių, rugių, sako specialistė, gaminami juos apdorojant aukštoje temperatūroje: „Tai reiškia, kad atsiranda galimybė susidaryti akrilamidams, kurie yra kancerogeninės medžiagos.“
R. Bogušienės tvirtinimu, jei yra galimybė, derėtų rinktis dribsnius, kurie prieš presuojant neapdoroti aukštoje temperatūroje, o tik išgarinti.
Į užrašus „be konservantų“ ragina nekreipti dėmesio
Abi specialistės atkreipia dėmesį, kad, renkantis maisto produktus, pagamintus iš miltų, nederėtų kreipti dėmesio yra įvairius reklaminius užrašus ant pakuočių, pavyzdžiui, „be konservantų“ ar „be saldiklių“, nes tai dar nėra geros kokybės produkto ženklas.
„Užrašų būna visokių. Pirmas rodiklis, pagal kurį reikėtų rinktis, užrašas „viso grūdo duona“. Bet tokių duonų galime pamatyti kelias rūšis. Kaip iš jų išsirinkti sveikatai palankiausią? Reikėtų atsižvelgti į kitus kriterijus, pavyzdžiui, kiek gaminyje yra cukraus“, – nurodo R. Bogušienė.
Jos aiškinimu, 100-e g duonos neturėtų būti daugiau nei 5 g cukraus, o druskos – ne daugiau nei 1 g. „Skaidulinių medžiagų turėtų būti ne mažiau nei 6 g/100 g. [...] Derėtų rinktis duoną be mielių, nes į jas kai kurie žmonės, turintys alerginių susirgimų, reaguoja jautriai. Be to, ir sveikam žmogui mielės nėra sveikintinas ir kiekvieną dieną vartotinas dalykas“, – pabrėžia mitybos specialistė.
Ji priduria – tortai ir pyragai neturėtų būti pirkinių krepšelyje kasdien, nors pastaruoju metu ši tendencija vyrauja. Jei rafinuotų miltų produktai vis dėlto būtų valgomi tik švenčių progomis, tikina R. Bogušienė, sveikatą tikrai būtų lengva išsaugoti.
J. Dobravolskienė taip pat tvirtina, kad derėtų rinktis duoną be mielių, nes jos naudojamos tik norint paskatinti rūgimo procesus, tačiau žmogaus organizmui naudos neturi. Vis dėlto dietologė atkreipia dėmesį, kad viso grūdo miltai tinka ne visiems kepiniams – iš jų neiškepsite nei torto, nei pyrago, nes tešla tiesiog nesulips, todėl tokiais atvejais vis dėlto reikėtų rinktis rafinuotus miltus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet2
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...
-
Čekijoje spartėja kokliušo plitimas, trys žmonės mirė
Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos. ...
-
Sergančiųjų gripu toliau mažėja, bet padaugėjo peršalimo ir COVID atvejų
Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, tačiau užfiksuota daugiau peršalimo atvejų, taip pat šiek tiek išaugo susirgimų koronavirusu. ...
-
Karinis sraigtasparnis į Kauno transplantacijos centrą skraidino donoro organą5
Karinis sraigtasparnis pirmadienio rytą į Kauno transplantacijos centrą pristatė donoro organą. ...