Hipnozė gimdant: už ir prieš

Neseniai pasaulį sujaudinęs karališkasis gimdymas apgaubtas paslapties. Britų spaudoje užsiminta, kad kaip skausmo malšinamoji priemonė galėjo būti naudojama hipnozė. Ar ją galėtų rinktis ir Lietuvos gimdyvės?

Europietės renkasi hipnozę

Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos princas Williamas ir Kembridžo hercogienė Catherine susilaukė pirmagimio. Detalių, kaip vyko gimdymas, pateikiama labai saikingai. Skelbiama, kad gimdyme dalyvavo kūdikio tėvas, o mama prieš gimdymą atskleidė, kad ketina gimdyti natūraliai.

Žiniasklaidoje taip pat buvo skelbiama, kad hercogienei galėjo būti taikytas skausmo mažinimo metodas – hipnozė. Tai nesukėlė ažiotažo, nes Anglijoje šis metodas yra įteisintas. Hipnozės specialistai aiškina, kad hipnozė gimdant yra veiksminga kaip vietinė nejautra ar skausmą malšinantieji vaistai.

Internete galima rasti pasiūlymų ir Lietuvoje rinktis gimdymą su hipnoze. Vis dėlto ne vienai būsimai mamai kyla daugybė abejonių: kas yra hipnozė, kaip ji veikia, ar išties skausmas numalšinamas?

Pasirodo, gydomoji hipnozė Lietuvoje kol kas nėra įteisinta. Vis dėlto yra specialistų, kurie greta savo legalios specialybės semiasi hipnozės žinių ir praktikos užsienyje, gauna sertifikatus, diplomus, bet kol kas negali teisėtai naudoti jos savo praktikoje.

Viena iš tokių – savo pavardės nenorėjusi viešinti hipnoterapijos atstovė yra profesionali psichoterapeutė. Gydomoji hipnozė, pasak jos, yra labai geras įrankis, kuris Europoje plačiai taikomas. "Net Latvijoje yra toliau pažengta nei Lietuvoje", –  pridūrė pašnekovė.

Padėjo kelioms draugėms

Medikė pripažįsta, kad yra nemažai savo paslaugas siūlančių šarlatanų, kurie skelbiasi atliekantys hipnozės terapiją, tad bandantieji ieškoti šios srities specialistų turi būti itin atsargūs. Ratas užburtas: kadangi hipnozė pas mus neįteisinta, nėra ir kvalifikuotų specialistų.

Lietuvės žiniomis, hipnoterapeutų, kurie turi jų gebėjimus įrodančius sertifikatus, Lietuvoje yra ne daugiau nei rankų pirštų. Pašnekovė mokosi gydyti hipnoze įvairiose Europos šalyse daugiau kaip 10 metų ir vis dar tobulinasi.

Moteris prasitarė itin daug padedanti onkologiniams ligoniams. Yra tekę padėti ir kelioms gimdyvėms. "Jos net nesuprato, kada spėjo pagimdyti", – prisiminė psichoterapeutė. Pasak jos, tai buvo jos draugės ir ji padėjo joms pasitelkusi hipnozę.

Psichoterapeutė visų pirma neigė įvairias klaidinamas nuogirdas apie hipnozę. "Hipnozė – būsena, kai žmogus atsipalaidavęs, tačiau visą laiką išlieka sąmoningas ir  bet kada gali išeiti iš hipnozės būsenos. Jei žmogus tampa nesąmoningas, tai jau nebe hipnozė, o kažkas kita", – tikino psichoterapeutė. Pasak jos, atsipalaidavimas įvyksta tada, kai besąlygiškai pasitikima specialistu.

Pirma išvaduoja iš baimių

Pašnekovė tikra, kad jei gydomoji hipnozė Lietuvoje būtų įteisinta, ši skausmo malšinimo priemonė galėtų padėti ne vienai gimdyvei. Taikyti hipnozę, pakartojo psichoterapeutė, gali tik kvalifikuotas specialistas, įgijęs reikiamų žinių ir patirties.

Norint atskirti specialistą nuo šarlatano, jos teigimu, reikia prašyti parodyti atitinkamą mokslo baigimo diplomą, sertifikatą, licenciją. Moteris perspėja, kad hipnozė gali būti panaudota ir blogiems tikslams. Blogai dirba tie, po kurių hipnozės seansų žmonės išeina sujaudinti, sudirgę. Visais atvejais pacientas, pasak jos, turi jaustis geriau nei prieš tai.
Jei ruošiamasi padėti moteriai gimdyti su hipnoze, pasak pašnekovės, su ja reikia susipažinti kur kas anksčiau nei prieš pat gimdymą.

"Su moterimi reikėtų pabendrauti, susipažinti, išsiaiškinti, kaip ji į viską reaguoja, kokių turi problemų. Dažnai moterys turi labai daug baimių, pavyzdžiui, pagimdyti nesveiką vaiką. Visų pirma reikia pašalinti visas baimes. Reikia moters sąmonę atpalaiduoti nuo viso šito, kad jos vartai atsidarytų, kad vaikelis ateitų į šį pasaulį laisvai", –  komentavo psichoterapeutė, hipnozės specialistė. Ji atkreipė dėmesį, kad viso nėštumo laikotarpiu moteris turi būti atitinkamai nusiteikusi, vaikas turi būti labai laukiamas.

Gimdyti pasiruošdavo pirtyse

"Kai atpalaiduoji žmogaus pasąmonę, atsipalaiduoja visi nervai, raumenys, gimdyti daug lengviau. Dažnai moterys, pradėjusios gimdyti, būna priešingoje situacijoje, didžiausiame strese", – pridūrė psichoterapeutė.

"Seniau moterys gimdydavo pirtyse. Ten būdavo šilta, šioms apeigoms būdavo ruošiamasi ne dieną ir ne dvi, o visą nėštumo laikotarpį. Apie tai kalbėdavosi, bendraudavo, dainuodavo, su pribuvėja iš anksto susipažindavo", – žiniomis dalijosi specialistė.

Psichoterapeutė neperša hipnozės, kaip geriausios pagalbos gimdant. Gimdyti besirengiančioms moterims, pasak jos, gali labai pagelbėti geras žodis ir malda.
"Manęs daug kas prašo, kad per gimdymą bent už rankos palaikyčiau, tačiau būti su visais nėra galimybės. Geriau tokiu atveju pabendrauti prieš gimdymą", – teigė psichoterapeutė.

Skausmą valdo moteris

Gydytojai akušerei-ginekologei Astai Valytei per daugiau kaip 20 metų darbo patirties neteko susidurti su tokiu atveju, kad būtų gimdoma pasitelkus hipnotizuotoją. "Abejoju, kad hipnozė gali padėti numalšinti kaip medikamentai, tai greičiausiai teikia tik psichoterapinį efektą", – svarstė ji.

Akušerė-ginekologė A.Valytė nemato reikmės gimdymui naudoti hipnozę. "Pati moteris gali padaryti tai, ką gautų per hipnozę. Ji turi būti pasiruošusi gimdymui, turi suprasti, kas vyksta gimdymo proceso metu, įsisąmoninti fiziologinius mechanizmus", – aiškino A.Valytė.

Pasak jos, gimdant išsiskiria tam tikros medžiagos, viena iš jų – oksitocinas. Tai hormoninio tipo medžiaga, kuri veika euforizuojamai. Viena vertus, ši medžiaga skatina gimdymą, iš kitos – teikia tam tikrą skausmo malšinimo efektą. Kitaip tariant, jei moteris laukia būsimo vaikelio, ruošiasi jo atėjimui, nebijo gimdyti, ji pati su savimi gali susitvarkyti – nereikia žmogaus iš šalies.
"Jei būsimoji mama bijo gimdymo, renkasi tokius būdus, kai tarsi už ją yra viskas padaroma. Tai gali būti epidūrinė nejautra ar kitokia skausmo malšinimo rūšis. Nemanau, kad tikslinga perkelti krūvį kam nors – kad ir hipnozės specialistui", – teigė A.Valytė.

Gydytoja priminė, kad gimdyme dalyvauja artimiausi žmonės, dažniausiai – vaiko tėvas. Hipnotizuotojas būtų antras žmogus, kuris nėra šeimos narys. Jį turėtų toleruoti medicinos personalas.

Yra kitų būdų atsipalaiduoti

A.Valytė argumentuoja, kad nėra visiškai aišku, kas vyksta per hipnozę. "Nėra pakankamai mokslinių studijų, kaip hipnozė gali paveikti vaisiaus būklę. Be abejonės, psichoterapija daro efektą. Šią psichoterapiją moteris gali gauti pati besiruošdama kūdikio atėjimui, lankydama įvairius nėščiųjų kursus, mokyklėles, kur mokoma natūralių atsipalaidavimo metodų. Hipnozės atveju išeina, kad pati moteris pati nenori nieko daryti, o kažkas kitas turi daryti", – kritikavo pašnekovė.

A.Valytės vertinimu, nereikėtų pulti į kraštutinumus. Viena vertus, moterys bijo, kad gimdymo metu bus naudojama daug medicininių instrumentų, įrangos, aparatūros – tai šiek tiek atriboja nuo natūralaus proceso. Dėl to dalis gimdyvių renkasi kitą kraštutinumą – gimdymą namuose, vandenyje ir kita.

"Manau, kad reikėtų rinktis aukso vidurį. Moteris turi būti psichologiškai pasiruošusi gimdyti. Turint galvoje, kad gyvename XXI a., gimdymai turėtų vykti stacionariomis sąlygomis, kiek įmanoma jas priartinant prie natūralių", – reziumavo medikė.

Hipnozės pradininkai – šamanai, žiniuonys

Hipnozė – tai būsena, kuriai būdingas raumenų atsipalaidavimas, sugebėjimas atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir aukštas įtaigos laipsnis. Tai lyg tarpinė būsena tarp miego ir būdravimo. Hipnozė buvo naudojama įvairiomis formomis daugelyje kultūrų ir religijų. Manoma, kad ją naudojo šumerai 4 tūkst. m. pr. Kr., taip pat šamanai, žiniuonys, burtininkai. XVIII a. austrų daktaras F.A.Mesmeris (1733–1815) šį senovinį gydymo meną ėmė naudoti gydydamas. Jis sukūrė mokslinę hipnozės koncepciją. XIX a. pab. škotų chirurgas J.Braidas (1795–1860) Mesmerio gydymo metodą pavadino hipnoze. "Hypnos" senovės graikų kalboje reiškia "miegas". Jis nustatė, kad užhipnotizuoti žmonės ypač imlūs ir jų elgesys priklauso nuo hipnozinės įtaigos. Prancūzai A.A.Liebeault (1823–1904), I.Berngeimas (1837–1919), J.M.Charcot (1825–1893) patys pirmieji aprašė hipnozę kaip normalią žmogaus būseną. Z.Froidas (1856–1939) pirmasis nustatė, kad pasąmonėje slypi psichopatologiniai susirgimai. Jis domėjosi hipnoze, kaip būdu gydyti psichikos sutrikimų turinčius asmenis. Tam tikrą teorinį indėlį apie hipnozės veikimą įnešė ir rusų mokslininkas I.P.Pavlovas (1849–1936). Šiuo metu hipnozės gydymas paplitęs visame pasaulyje, atliekami įvairūs tyrimai. Pasiekti rezultatai gydant depresiją, priklausomybę nuo alkoholio, tabako, mažinant skausmą, įveikiant antsvorį ir t.t. Ji ypač populiari Rusijoje, Prancūzijoje.