Gyvenimo būdą pakeitusiai dainininkei itin tinka svarmenys

Dar mokyklos laikais Aušrai buvo uždrausta sportuoti dėl bronchinės astmos, o apie sveiką mitybą kalbų ji nei girdėjo, nei norėjo klausyti. Tad merginos antsvoris ne tik badė akis, bet ir kėlė pavojų sveikatai. Gyvenimas džiugino vis mažiau. Kol vieną dieną Aušra atsisveikino su senais įpročiais.

– Papasakok, kaip gyvenai iki pasikeitimų?

– Užaugau valgydama tai, kas buvo, ką tiesiog galėjome sau leisti, be jokių žinių apie sveiką mitybą. Visada buvau stambesnė nei bendraklasės, tad paskutinėse klasėse susimąsčiau apie svorį, pradėjau bėgioti, bet greitai pasitempiau kojos raiščius ir baigėsi sportas. Po to, kai įstojau mokytis dainavimo, iš to streso (muzikos studijos tikrai nelengvos – klasėse tekdavo sėdėti po 10 valandų per dieną) valgiau bet ką, greitus užkandžius iš aparatų ir panašiai, studentišku principu. Taip priaugau daug svorio, antsvorio buvo apie 25 kilogramus.

– Kada prasidėjo pokyčiai?

– Lūžio tašką labai gerai prisimenu. Tai buvo diena, kai pamačiau, kad  svarstyklės rodo 83 kilogramus. Atsispyrusi nuo šio dugno pradėjau eiti sveiko gyvenimo link.

Lūžio tašką labai gerai prisimenu. Tai buvo diena, kai pamačiau, kad  svarstyklės rodo 83 kilogramus.

– Kokia buvo pradžia? Ko pirmiausia ėmeisi?

– Pirmiausia atsisakiau saldumynų ir nebevalgiau vakare nuo 18 valandos. Dabar tas vakarinis nevalgymas man atrodo kvailas, bet, matyt, tuo metu taip reikėjo. Dar pasiekė mane informacija apie mitybą pagal kraujo grupes. Ten rašė, kad antros kraujo grupės žmonėms yra palanku būti veganais ar vegetarais. Tada nusprendžiau pamažinti mėsos kiekį, galiausiai valgiau jos tiek mažai, kad kiekvieną kartą pavalgius mėsos mane pradėdavo fiziškai pykinti. Pagalvojau, kad jei kūnas taip reaguoja, mėsos išvis nevalgysiu, nebent labai užsinorėsiu. Bet taip ir neužsinorėjau jau aštunti metai.

– Atsisakius mėsos žmonėms kartais auga svoris dėl per didelio kitų kaloringų produktų vartojimo. Kokia tavo patirtis šiuo klausimu?

– Kai atsisakiau mėsos, 20 kilogramų nukrito per pusę metų. Tuomet dar net nebuvau atkreipusi didelio dėmesio į mitybą, tiesiog sumažėjo mano maisto kiekiai. Svoris nukrito, bet visada jaučiau, kad nesu pakankamai sveika, energinga. Vis balansuodavau: per sesiją ryju picas ir kitus nesveikus produktus, priaugu svorio, po sesijos rūpinuosi, kaip jo atsikratyti ir alinu save. Taip vargau vargau su svoriu, kol pagaliau pradėjau gilintis į sveikos mitybos principus. Sužinojau, kad vegetarams svarbu baltymai, pradėjau sekti, kiek gaunu šios medžiagos. Ėmiau vartoti daugiau kruopų, riešutų, natūralių baltyminių papildų be saldiklių. Pradėjau skaičiuoti, stebėti, kiek ko suvalgau. Galiausiai išsiugdžiau naujus mitybos įpročius, skaičiavimas padėjo išsiaiškinti, kiek reikia maisto sportuojant, nes tuomet jau ir sportavau. Kai aktyviai sportuoji, susiduri su tuo, kad turi atsakyti už tai, ką dedi į burną. Kartais nuo to pavargstu, paburbu, kodėl negaliu negalvodama sau valgyti, bet suprantu, kad jau kitaip neišeis, toks mano gyvenimo būdas. Pastebėjau, kad suvalgyti reikiamą ar per didelį kalorijų kiekį, valgant nesveiką maistą, labai lengva, bet kai valgai sveikai, reikia pasistengti ir pagalvoti. Vienu metu buvau numetusi 32 kilogramus, dabar sveriu daugiau, bet vaizdas ir savijauta dabar yra patys geriausi.

– Kaip dabar atrodo tavo kasdienybė?

– Mano darbas susideda iš muzikos kūrimo, atlikimo ir mokymo dainuoti. Dar mokausi talentų akademijoje, važinėju į vaidybos, šokio pamokas, taigi veiklos daug.  Ir ji be griežto grafiko, nėra rutinos, todėl iš pradžių buvo sunku rasti būdą, kaip išsiugdyti mitybos ritmą, režimą. Dabar esu sau sudariusi sporto užsiėmimų grafiką, nes kai aiškiai sau pasisakau, kada ką darau, tai ir įvyksta. Visa kita planuoju atsižvelgdama į sportą – pavyzdžiui, einu į zumbos treniruotes.

– Kaip reaguoji į kalbos, kad salės sportas – nemoteriškas?

– Manau, kad viskas yra gerai su tuo jėgos sportu, nereikia tik persistengti. Šis sportas priverčia kaulus tankėti, apsisaugai nuo kaulų retėjimo ligos. Ir šiaip juk mums reikia gimdyti vaikus, nešioti juos, tai mes neturime būti labai silpnos. Man norisi turėti energijos ir buičiai, nes buvo laikas, kai aš puodo normaliai neatkeldavau, kviesdavau vyrą. Sutinku, kad nebūtina moteriai būti didelei stipruolei, neprivalome visos kilnoti svarmenų. Bet man toks sportas labai nuramina protą, todėl naudingas ir darbe, ir kūryboje.

Prieš aštuonerius metus, kai pradėjau mesti svorį, tai buvo mane tarsi apsėdę, paniškai sekdavau kiekvieną pokytį, išgyvendavau, jei sulieknėdavau centimetru mažiau, nei būdavau suplanavusi. O dabar mane džiugina ne tai, kad esu lieknesnė kokiu vienu centimetru, bet tvirtesnė, ištvermingesnė, sveikesnė.

– Kaip reaguoja šeima į tavo pasikeitimus?

– Būsimasis vyras mane įsimylėjo, mano manymu, pačiame baisiausiame taške: kai turėjau daug antsvorio. Tada mes abu tapome dar stambesni. Jis man visada palaikydavo kompaniją. Kai auginau svorį, jis kartu mėgavosi nesveiku maistu, o dabar ir pats yra numetęs 20 kilogramų. Atrodo, kad viską darome kartu.

– Koks dabar jūsų šeimos laisvalaikis, šventės?

– Mūsų šventės nelabai pasikeitė, tik alkoholis jau seniai dingęs. O šiaip sumažėjo naktinėjimų, vakarėliai persikėlė į dienos metą. Nežinau, ar dėl brandesnio amžiaus, ar dėl sveiko gyvenimo būdo. Dabar mes žymiai aktyviau leidžiame laiką. Ir nebenoriu savęs alinti, stengiuosi išsimiegoti, pailsėti, tinkamai pavalgyti. Ir vis įsitikinu, kaip tai yra svarbu dainininkės profesijai, kokią teigiamą įtaką stipresni raumenys daro šiam amatui.