Gydytoja apie senelio gydymą: po šio pasakojimo darbe manęs laukia lėta „mirtis“

  • Teksto dydis:

Jauna gydytoja pasidalijo savo senelio gydymo istorija. Parą mąsčiusi, ar verta paviešinti šią skaudžią istoriją moteris suprato – verta, tačiau prisipažino, kad ji smarkiai papiktins kolegas.

Gydė namuose

Socialiniame tinkle „Facebook“ gydytoja rezidentė Eglė Gailiūnaitė papasakojo istoriją apie tai, kaip medikai jos taikų senelį slopino psichotropiniais vaistais. Jauna moteris tikino, kad savo pavyzdžiu nori įrodyti, jog nereikia  bijoti, nereikia tylėti, nereikia mąstyti, kad jei kalbėsi, nepritapsi, būsi išsišokėlis ar tavęs negerbs.

„Beveik visą savo gyvenimą kažko baiminausi: mokykloje, kad pravardžiuos, universitete – susimauti arba užkliūti ,,kirviui‘‘, rezidentūros studijų metais daugelis iš mūsų bijojo tiesiog suklysti. Labai žmogiška, baimė mus kausto kasdien. Mes su ja gyvenam, neigiam, sakom, kad padarysim tą ar aną, bet veiksmai tik ir lieka ,,didingais“ planais, nes mūsų tėvai puikiai išmokė pačią svarbiausią pamoką ,,vienas lauke – ne karys“. Gerai atsimenu chirurgijos skyriaus vedėjo žodžius: ,,Vaikeli, tu esi niekas, neturi giminių medikų, šita sistema tave suvalgys ir išspjaus, bėk kol gali iš šitos šalies“, – pasakojimą apie vieną svarbiausių vyrų jos gyvenime pradėjo E. Gailiūnaitė.

Ir pati prisipažįsta, kad trejus metus dirbdama Skubios pagalbos skyriuje į artimųjų ligas pradėjo žiūrėti šiek tiek atlaidžiau. Tad ir prieš 4 savaites sužinojusi, kad seneliui skauda nugarą, o skausmas plinta į kairę koją, pagalvojo, kad nesidarys gėdos prieš kolegas ir dėl tokių negalavimų garbaus amžiaus vyro į ligoninę neveš.

Moteris socialiniame tinkle rašo, kad senelį savaitę gydė namuose, tačiau pagerėjimo nesimatė, o skausmas vis intensyvėjo – nepadėjo nei nauja lova, nei čiužiniai, nei įprastai tokiems pacientams skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Nepadėjo ir leidžiami B grupės vitaminai, kuriuos taip pat medikai dažnai rekomenduoja savo pacientams.

Paskutinė diena, kai jie vienas kitą suprato

Tad balandžio 3 dieną seneliui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir nedelsiant buvo nuvažiuota į  Raseinių miesto Skubios pagalbos skyrių.

„Atlikus bendruosius kraujo tyrimus, kaip ir tikėtasi, nerasta jokių uždegiminių pakitimų. Esant išreikštam alginiam sindromui, po gydytojo neurologo apžiūros, senelis buvo paguldytas į Vidaus ligų skyrių. Mes vis dar kasdien kalbėjome telefonu, aptardavom, kaip jis jaučiasi, ar padeda gydymas vaistais“, – rašo medikė ir prisipažįsta, kad senelis išties atrodė geriau, o medikai juo rūpinosi nuoširdžiai. Iki šiol dėkinga visam personalui jauna moteris jautėsi rami.

Ta diena buvo paskutinė, kai mes kalbėjomės, kaip du vienas kitą suprantantys ir jaučiantys žmonės.

Senelis dėl sėdimojo nervo uždegimo (tokią diagnozę įvardijo medikai) terapijos skyriuje buvo gydomas iki balandžio 16 dienos. „Skausmas vis dar buvo stiprus, jo judėjimas ir apsitarnavimas buvo ribotas, jam vis dar buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Todėl 16 dieną buvo perkeltas į Slaugos skyrių. Ta diena buvo paskutinė, kai mes kalbėjomės, kaip du vienas kitą suprantantys ir jaučiantys žmonės. Skambučių daugiau nebesulaukiu. Ir deja, nebežinau, ar kada sulauksiu“, – E. Gailiūnaitė teigia dabar sėdinti nežinioje ir paskendusi savo mintyse.

„Kur suklydau? Ką padariau ne taip? Ką praleidau? Aš bėgau per tuos visus savo tris suknistus darbus, užsimiršusi, kad telefonas tylus. Užmiršau svarbiausią dalyką žmogaus gyvenime, rūpestį artimu“, – dabar retoriškai klausia moteris.

Prieš savaitę ji užsuko senelio aplankyti –  jis miegojo savo lovoje taip ramiai ir neprižadinamai. „Pamaniau, gal tiesiog pavargo. Praeidama gydytoja tarstelėjo, kad jam Alzheimerio liga, buvo psichiatras, truputį čia raminamųjų ,,uždėjo“.  Galvoju, keista – universitete pasakojo apie tai, kad reikalingi instrumentiniai tyrimai diagnozei patvirtinti. Bet ok, pašnekėsiu su sarkazmu, Raseiniuose ,,psichiatrai“ žiūri kiaurai galvas. Viską mato ir žino. O ypač per vieną dieną ima ir ,,pagenda“ ta makaulė. Manau, šio talento jiems truputį pavydžiu“, – sako moteris, ligos gydymo išraše pamačiusi, kad seneliui buvo paskirta nemažas kiekis psichotropinių vaistų. „Iš objektyvios apžiūros: skundžiasi kairės kojos skausmu, orientuotas laike su paklaida. Mąstymas konkretus, emocijos priblėsusios. Diagnozė – lengvas kognityvinis sutrikimas dėl somatinės ligos“, – tačiau įrašų apie agresiją, neramumus, kritimus iš lovos, leidimų fiksuoti prie lovos riešinėmis ji taip ir neaptiko.

Personalas šantažavo

Jauna medikė atkreipia dėmesį, kad paskyrimų lape prie atitinkamų dienų nebuvo nurodytos gydytojo vaisto ir pratęsimo dozės, kiek vaisto paskirti, tik seselių nuožiūra paskirtas gydymas.

„Facebook“ nuotr.

„Nufotografavau prieš pat kylant konfliktui su šio skyriaus gerbiama vedėja, kuri viską neigė ir su slaugėmis mane šantažavo, kad žiūrėčiau į gyvenimą praktiškai, o ne familiariai, kad man dar mokytis, ir mokytis, nes nieko apie gyvenimą nesuprantu“, – sako E. Gailiūnaitė. Anūkei skyriaus vedėja aiškino, kad psichotropinius vaistus paskyrė psichiatras.

Geriau žmogų nuslopinti, paversti jį „praktišku“ pacientu. Nekelia problemos, ramiai numiršta. Ramu. Dainelė tuo ir baigta.

„Vakar buvo ta diena, kai aš purčiau ir kračiau lovoje senelį, jis buvo neprižadinamas, nesąmoningas, išsigandusi įbėgau į seselių postą ir pažvelgiau į paskyrimus. Tai buvo paskutinis kantrybės lašas. Drebančiomis rankomis ir su ašaromis akyse atlikinėjau apžiūrą, kiek pati sugebėjau: plaučiai šniokštė, birzgė, liežuvis prikepęs prie gomurio, visas dega, stengiausi valdytis“, – pasakoja E. Gailiūnaitė. Moteris prisiminė, kad senelis vakarą prieš vangiai, tačiau bent šiek tiek bendravo su kitais artimaisiais, padedant valgė, pats gurkšnojo vandenį. „Kažkas viduje ,,nutrūko‘‘, nemeluosiu, norėjau sprogti ir pirmą kartą gyvenime stojau į kovą su visu personalu. Seselės prunkštavo iš manęs, šaipėsi, kad ko čia aš išvis noriu, ko kabinėjuosi prie paskyrimų, tačiau, jokių rašytinių įrodymų apie agresiją, kuri galbūt pateisintų tokį kiekį vaistų, pateikti negalėjo, tik vieną įrašėlį, jog naktį miegojo neramiai. Na turbūt, kiekvienas gyvas padaras, jaučiantis gyvastį savyje, bando priešintis, kai iš tavęs bando atimti gyvenimą“, – emocingai rašo moteris.

Tačiau konfliktas tuo nepasibaigė – dar daugiau nerimo sukėlė bandymas įvertinti paciento kraujo hemoglobino įsotinimą deguonimi – saturaciją.  „Matuojant saturaciją pribėgo seselė ir jau kišo savo aparatą, sako: „Jūsų gal blogai rodo.“ Na, SpO2 86-88, kažkaip nekyla nors tu ką... Staiga ir deguonis atsirado ir vakarop jau sugebėjo net vieną mažą lašelinę pakabinti, net tyrimus padarė“, – aiškina moteris. Moteriai siaubo įvarė ir CRB rodikliai – jis seneliui buvo nustatytas  320 mg/l, kai normali reikšmė siekia iki 20 mg/l.

„Žmogus, gal ir pasisakytų, kur jam skauda ir kaip. Bet jei kalbėsi, reiks dirbti. O geriau žmogų nuslopinti, paversti jį „praktišku“ pacientu. Nekelia problemos, ramiai numiršta. Ramu. Dainelė tuo ir baigta“, – rašo E. Gailiūnaitė. Ji akcentuoja, kad artimieji prašė nutraukti visų vaistų skyrimą.

„Budėjo mama per naktį, laukėme, kol puls iš lovos, mušis, sklaidysis, juk tiek vaistų turbūt tikrai agresyviam ir sujaudintam pacientui reiktų skirti. Nieko nesulaukėm... girdėm vandenuką... pradėjo šnekėti, griebė mano ranką ir pasakė: ,,Aš žinau, ką su manimi daro, bet aš nepasiduosiu“. Ir parodė špygą“, – pasakoja E. Gailiūnaitė, kuri stengėsi užfiksuoti kiekvieną momentą, kaip keitėsi senelio reakcija į aplinką, plaunant iš organizmo ,,vaistus“.

„Nufilmavau, ir kaip senelis įvardija, koks dabar metų laikas, ir kada buvo paguldytas į ligoninę... Na, gal ir Alzheimeris, kažkur skyriaus vedėjos galvoje. Galbūt. Kai paverti žmones daržovėmis, turbūt po kurio laiko, tavo protas tampa tolygus. Bet tiek jau to“, – rašo moteris.

Laikas keisti sistemą

Įrašo pabaigoje moteris prisipažino, kad gerbia sąžiningus gydytojus.  „Žinau, jog už šį paviešinimą manęs lauks daug nemalonumų. Darbe laukia lėta ,,mirtis“ o gal greita? Kas čia dabar žino? Bet, manau, laikas keisti sistemą iš esmės. Pradėti kalbėti apie ydingą darbo aplinką. Apie tai, kad ,, sovietiniai švogeriški“ ryšiai vis dar veši rajono ligoninėse. Mes ateinam ir būnam pavaldūs šiems supuvusiems žmonėms. Kurie sėdi vedėjų postuose, be etapinių kompetencijų patikrų. Jų gydymo metodai yra žinomi tik jiems patiems. Ir paprasti žmonės, neturintys jokio medicinio išsilavinimo, išvis nesupranta, kas vyksta tokiuose skyriuose kaip slauga. Slauga reikalinga ne tam, kad atsikratytum artimojo. Tai –  vienas tų skyrių, kurie padeda tiems, kurie turi labai sunkios būklės artimuosius, ji reikalinga, kad likę darbingi žmonės galėtų toliau eiti į darbą, nešti indėlį į savo šalį. Ji reikalinga, nes mes gyvenam ilgiau, tačiau sergam daug sunkiau nei anksčiau. Ir lenkiu galvą prieš tuos darbuotojus, kurie ten dirba daug metų ir sugeba šypsotis, nekenkti, o padėti kitam“, – rašo moteris.

Ištyrus senelį Kauno klinikose, paaiškėjo ir tikroji diagnozė – abipusė pneumonija. „Didžiuojuosi, kad tie jauni specialistai, kurie triūsia kaip skruzdėliukai – naujoji medikų karta. Ir ne, jie tikrai ne kariai. Jie kažkas tokio, kas netolimoje ateityje susprogdins šitą papuvusią sistemą. O užbaigiant, tikiuosi, ši istorija leis atkreipti dėmesį į jūsų artimuosius. Nes, aš manau, suklydau galvodama, jog visi gydytojai yra sąžiningi. Nežinau, ar senelis pasveiks. Žinau, kad ašaros čia nepadės. Tačiau saugokit savo artimuosius. Kartais saugokit, net nuo kai kurių iš mūsų. Nebijokit klausti, kokie vaistai paskirti, nebijokit aktyviai domėtis, kas vyksta. Nėra gėda klausti, gėda nežinoti. Gydytojas, kuris dorai dirba savo darbą, nėra priešas. Jis yra tam, kad padėtų, paaiškintų“, – reziumuoja moteris.

Penktadienio popietę su Raseinių ligoninės vadovybe portalui susisiekti nepavyko.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Chi

Chi portretas
Patys namiškiai einate pas daktarus su vokeliais ir prievarta į kišenę brukate.., ar ne geriau būtų, jei dažniau atvažiuotumėt pasėdėti prie ligoniuko lovos, padėti personalui pavalgydinti, palaikyti artimojo rankelę. Negi tikrai galvojat, kad daktarai pasirūpins jūsų artimu.., juk daktaras tik kelias minutes skiria vienam pacientui, visą darbą atlieka personalas. Gaila, kai matau, kaip 'duoklę' palikę daktarui, skubate pasišalinti, net patingėję paguldyt artimąjį į lovelę.., o jau daktarėlis ir vaistukų nepašykšti.

Ita

Ita portretas
Va kur reikia daryti tvarka ,Veryga paskaityk zmoniu atsiliepimus ,man dar geriau nuvezus i reabilitacija mama ,daktare paeme ramiai vokeli ir kita diena isejo atostogu ,

Šaunuolė

Šaunuolė portretas
Šaunuolė ši jauna medikė, kad išdrįso garsiai prabilti apie tai, ką dauguma žino ir patyrė patys. Ne veltui seni žmonės nevažiuoja ten būti. Supuvusi sistema. Duok Dieve, jaunimui stiprybės ir neužsikrėsti nuo senių medikų šia nepagydoma liga.
VISI KOMENTARAI 50

Galerijos

Daugiau straipsnių