- Marijana Jasaitienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaunietės Ramintos Daščiorienės dukrai Paulinai – 15 metų. Toks amžius, atrodytų, yra laiminga paauglystė, tačiau mergaitė su mama nuėjo ilgą kančių, ieškojimų ir atradimų kelią. Tais atradimais dabar dalijasi su kitais.
Skaudūs likimo smūgiai
Tai, kad dukra serga sunkia nepagydoma neurologine liga – cerebriniu paralyžiumi, Raminta sužinojo, kai Paulinai buvo pusantrų metų. Iki tol viskas buvo gerai.
"Dukrelė galvą laikė tvirtai, pati atsisėsdavo – vystėsi normaliai, kaip sveikas vaikas", – patį laimingiausią laikotarpį atsimena R.Daščiorienė, turinti medikės išsilavinimą.
Tik tuomet, kai išryškėjo mergaitės vystymosi sutrikimai ir buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių kampu. Vienintelė priemonė padėti Paulinai nesustingti buvo kineziterapija, judesio pratimai. Į mankštą Raminta dukrą veždavo penkis kartus per savaitę.
Vos susitaikiusią su likimu Ramintą ištiko dar didesnė tragedija: autoavarijoje žuvo vyras, ji pati, vos išlikusi gyva, ilgai gyveno ligoninėse.
"Tas priverstinis atotrūkis nuo mankštų dukrai padarė nepataisomą žalą. Kai iš naujo pradėjome procedūras, ji kategoriškai atsisakė. Vežiojau pas įvairius kineziterapeutus – jaunus ir pagyvenusius, moteris ir vyrus, bet dukrai niekas netiko", – nevilties dienas prisimena R.Daščiorienė.
Ji žinojo, kad kineziterapijos procedūros dukrai būtinos kaip oras, norint, kad ji neliktų absoliučiai neįgali. Nieko nedarant kūną sukausto spazmai, o mankštos lavina judesius, mažina raumenų ir sausgyslių sąstingį. Raminta išnaudojo visas gydomosios medicinos priemones, operaciniu būdu Paulinai buvo atpalaiduotos įsitempusios Achilo sausgyslės, kad mergaitė galėtų eiti statydama visą pėdą, o ne ant pirštų galų.
Idėją parsivežė iš užsienio
Prieš ketverius metus R.Daščiorienė dalyvavo Vengrijoje vykusiame seminare apie sporto prieinamumą neįgaliesiems. Moteris godžiai ieškojo visų naujovių, kad galėtų padėti dukrai. Tame seminare ji atrado neįgalių vaikų mankštą kartu su šunimis.
"Jei nevaikštantis ir spastikos kamuojamas vaikas meta šuniui kamuoliuką, yra labai gerai, nes jis atlieka judesį, – paprasto metodo privalumus konstatuoja Raminta. – Kai keturkojis kamuoliuką grąžina, vaikas paglosto šunį, paduoda jam skanėstą, o šuo palaižo vaikui delniuką. Taip lavinami ne tik judesiai, bet ir pojūčiai, pasisemiama teigiamų emocijų."
Vaikų meilė keturkojams yra prigimtinė, todėl svarbu, kad šuo būtų socialus, nuspėjamas, paklusnus, draugiškas, tinkamai dresuotas, išlaikęs paklusnumo testus. R.Daščiorienė, Vengrijoje pamačiusi, kokia iš to nauda, vos grįžusi namo, šia idėja pasidalijo su gydytoju neurologu Cezarijumi Boimu. Jis pritarė, netgi pasiūlė šunininkystės klubą, kuris galėtų padėti.
Taip Raminta atrado klubą "Fluidus", kurio trenerė Agnė Dovidė, auginanti tris haskių veislės šunis, padėjo įgyvendinti Lietuvoje naują idėją. Geranoriškų žmonių nedelsiant atsirado ir daugiau. Šiuo metu su vaikais dirba kinologė, šunų elgsenos specialistė Irina Venislovienė, kurios biglis išlaikė paklusnumo testą ir yra tinkamas dirbti su vaikais.
"Pritariant mokyklos tarybai ir direktorei Salomėjai Ratkevičienei, užsiėmimai kartu su šunimis prieš trejus metus pradėti labdaringai vykdyti Kauno J.Laužiko specialiojoje mokykloje. Šią mokyklą lanko mano dukra, todėl pirmiausia šią idėją pradėjome įgyvendinti dirbdami su jos klase", – R.Daščiorienė džiaugiasi galėdama padėti ne tik savo dukrai, kuri puikiai atlieka fizinius pratimus kartu su šuniu.
Padeda daug kam
Dabar mokykloje po pamokų vaikai sportuoja kartu su šiai veiklai sertifikatus turinčiais šunimis. Jie atlieka fizinius pratimus pasitelkiant į pagalbą šunį.
Šuns vaidmuo šiuose užsiėmimuose yra įvairialypis. Pirmiausia jis yra papildomas motyvuotojas, antra – treneris, kuris parodo, ką reikės atlikti, ir trečia – šuo tampa neįgalių vaikų draugu.
Mankštoje su šunimis vienu metu dalyvauja dešimt neįgalių vaikų ir šuo. Mažieji pirmiausia prašo šuns duoti "labas", vedžioja juos aplink bokštelius, šokdina per suoliukus, su jais bėga zigzagais, aštuoniukėmis. Pratimai pritaikomi pagal vaikų negalios lygį. Visiems vaikams projekto iniciatorės nuolat pasiūlo vis naujų pratimų.
Keturkojų glostymas, jų buvimas šalia labai teigiamai veikia psichiką. Raminta sako, kad neįgalūs vaikai emocijas išreiškia labai ryškiai, kartais nevaldomai, o prie šuns jas labiau kontroliuoja, šuo tampa tarsi laidininku. Per šiuos užsiėmimus vaikai patiria džiaugsmą.
"Kontaktas su gyvūnu itin padeda vaikams autistams. Jie atsivėria, mieliau bendrauja", – pastebėjo edukologijos magistrante tapusi R.Daščiorienė.
Šias studijas ji pasirinko norėdama kuo daugiau sužinoti, kaip ligonius veikia fiziniai pratimai su šunimis. Sukūrė socialinės reabilitacijos neįgaliesiems projektą, jį pristatė Kauno savivaldybei. Ši šunų terapijos užsiėmimus finansuoja jau treji metai ir tai, anot R.Daščiorienės, labai kilnu.
Projektas vykdomas ne tik Kauno J.Laužiko specialiojoje mokykloje, bet ir Vilijampolės socialinės globos namuose, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje "Kauno viltis".
"Mano dukters gydytojai sunkiai patikėjo, kad tokių gerų rezultatų pasiekėme be specialių medicininės reabilitacijos metodų", – patyrė dabar jau penkiolikametės mergaitės mama.
Dar Raminta atrado, kad jos dukrai labai sveika jodinėti. Sėdėjimas ant arklio – mankšta klubams, ir nebekankina jų spazmai. Mergaitė labai pamilo ir arklius, ir šunis. Daug bendrauja su kaimynų ketrukojais.
Šuns nauda žmogui pasaulyje jau patvirtinta. Jie gali padėti vedant mankštas kartu su jais, edukacinius užsiėmimus, gali padėti esant mokymosi sutrikimams, pavyzdžiui, šunys netgi geografijos padeda mokytis.
"Neįsimena vaikas šalių, bet kai atveda į pamoką šunį ir pristato, kur jo gimtinė, visiems pasidaro smalsu, kur ta šalis yra", – dar vieną keturkojų teikiamos naudos vaikams aspektą pristatė R.Daščiorienė.
Vykdys mokslinius tyrimus
"Ramintos idėjos ir siekis jas įgyvendinti ne tik dėl savo dukters, bet ir kitų neįgalių vaikų sveikatos yra daugiau nei pasiaukojimas. Žaviuosi ja kaip mama ir žmogumi iš didžiosios raidės, kuris nepasidavė jos šeimai likimo siųstoms negandoms, o, atvirkščiai, pasiaukojamai kovoja su jomis. Tuo užkrečia ir aplinkinius", – sako Ramintos mokslo draugė Irina Sabaliauskienė.
Dirbdama "Ortopedijos technikos" įmonėje, ji susiduria su neįgaliaisiais ir specialių poreikių turinčiais žmonėmis, kuriems padedama ortopedijos priemonėmis.
"Tačiau be protezų, ramentų, šiems žmonėms labai daug padeda mankšta, aplinka, bendravimas ne tik su sveikaisiais ir likimo draugais, bet ir gamta, visa, kas joje yra", – pastebėjo I.Sabaliauskienė.
Praėjusį penktadienį su neįgaliųjų mankštomis kartu su šunimis buvo praktiškai supažindinti Kauno miesto savivaldybės darbuotojai. R.Daščiorienė, įkūrusi viešąją įstaigą "SocACTIVA", džiaugiasi, kad buvo sulaukta palankaus įvertinimo ir pasiūlyta tolesnė šios veiklos plėtra.
Renginyje dalyvavę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedros dėstytojai taip pat labai susidomėjo šiomis mankštomis. Šios katedros veikla yra orientuota į darbą su negalią turinčiais asmenimis jų fizinės, psichologinės ir socialinės reabilitacijos srityse, panaudojant įvairias specialias fizinės veiklos priemones ir metodus. Nutarta tęsti bendradarbiavimą, vykdant mokslinius tyrimus šioje srityje.
Retriveriai, samojedai, mopsai ir kiti
Užsiėmimai su specialiai parengtais šunimis, skirti terapijos tikslams, yra plačiai taikomi Lenkijoje, Skandinavijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastarosiose veikianti tarptautinė Šunų terapijos organizacija vienija beveik 25 tūkst. terapeutų.
Lietuvoje į sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašą yra įtraukti užsiėmimai su delfinais, masažai, vandens procedūros ir kita terapija.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras aktyviai dalyvauja edukacinėse programose su šunimis. Jie pirmiausia turi išlaikyti socializacijos testą ir įrodyti savo paklusnumą. Dažniausiai Lietuvoje šioje veikloje dalyvauja retriveriai, samojedai, mopsai.
Vaikams pirmiausia skiepijamos žinios apie saugų elgesį su keturkojais, tik po to leidžiama juos liesti.
Užsienyje šunų terapija taikoma ir onkologiniams ligoniams. Sergantiems vėžiu žmonėms šunys praskaidrina dieną. Kartais keturkojui tiesiog užtenka ramiai gulėti ir būti šalia žmogaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...