Gripas kasmet puola vis smarkiau

Šiemet gripo vakcina turėjo labai didelę paklausą. Ar tai didėjančios šios ligos grėsmės požymis? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė žino atsakymą ne tik į šį klausimą.

– Ar gripas tebėra sunki ir klastinga liga?

– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas visus metus kiekvieną savaitę surenka ir įvertina sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis duomenis iš miesto sveikatos priežiūros įstaigų. Gripo sezono metu surenkama informacija apie hospitalizuotus dėl gripo asmenis. Per praėjusių metų sezoną Kaune užregistruota beveik septyni tūkstančiai gripo atvejų, ir tai yra beveik keturiais tūkstančiais daugiau nei ankstesnį sezoną. Ir ligoninę dėl šios ligos praėjusį gripo sezoną ligonių pateko daugiau. Keturi mirė, o ankstesnį sezoną mirčių registruota nebuvo. Šiemet per rugsėjo ir spalio mėnesius registruota trylika kliniškai nustatytų gripo atvejų.

Remiantis šiais skaičiais, galima teigti, kad 2015–2016 m. sezono gripas buvo sunkesnis už ankstesnįjį. Literatūros šaltiniai nurodo, kad dažnai gripu sergama lengvai, tačiau didžiausią grėsmę sukelia sunkios ligos formos vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Viena iš gripo rizikos grupių yra senyvo amžiaus asmenys nuo 65 metų ir vyresni. Iš visų, mirusių nuo gripo, net 80 proc. paprastai yra šio amžiaus.

– Tačiau praėjusį gripo sezoną iš keturių kauniečių, mirusių nuo šios ligos, visi buvo jaunesni nei 65 metų?

– Visi jie nebuvo pasiskiepiję nuo gripo, nors galėjo tai padaryti nemokamai, nes sirgo gretutinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių sistemos bei cukriniu diabetu. Sergantieji lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus taip pat priklauso gripo rizikos grupei. Tik 43 metų moteris iki susergant gripu buvo sveika. Tai rodo, kad gripas gali būti pavojingas ir jaunesniems. Vyresnio amžiaus asmenys gripu serga sunkiau, dažnesnės komplikacijos, kai sergama lėtinėmis ligomis. Įrodyta, kad gripas sukelia jų paūmėjimus ir padidina bakterinių infekcijų riziką. Galimi net mirties atvejai, kai gripu suserga nėščios moterys, visi, sergantieji lėtinėmis ligomis, asmenys nuo 65 metų amžiaus ir vyresni bei dvejų–penkerių metų amžiaus vaikai.

– Vadinasi, jie turi būti itin atsargūs?

– Nėščios moterys, susirgusios gripu, dažniau gydomos ligoninėje dėl persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos. Skiepais galima apsaugoti nėščiąją nuo susirgimo gripu ir sunkios jo formos, taip pat nuo gripo apsaugomas būsimas naujagimis iki penkių–šešių pirmųjų gyvenimo mėnesių, kol jis pats galės būti skiepijamas nuo sezoninio gripo.

Visoms gripo rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo kasmet.

– Kaip atskirti gripą nuo paprasto peršalimo?

– Tiksliausią atsakymą galima gauti, atlikus viruso tyrimus laboratorijoje, tačiau tai yra brangu ir gali užtrukti ilgiau, nei tęsiasi pati liga. Todėl atliekama gripo virusų stebėsena, kai paskirti gydytojai visus metus turi galimybę imti mėginius gripo virusams nustatyti, siekiant stebėti jų plitimo pradžią ir pabaigą bei dažniausius gripo virusų tipus.

Gripo tyrimai tikslingi ir sunkiomis ligos formomis sergantiems asmenims, kurių liga užtrunka ir būtina įvertinti antivirusinio gydymo poreikį. Kitais atvejais būtina pasitarti su savo gydytoju.

– Teigiama, kad patikimiausia apsaugos nuo gripo priemonė yra skiepai. Panašu, kad visuomenė tuo pagaliau įsitikino, jei šiemet jau gripo sezono pradžioje Kaune panaudota beveik visa vakcina?

– Pernai nuo gripo pasiskiepijo 5,6 proc. kauniečių, ir tai 0,7 proc. daugiau nei užpernai. Būtinai turėtų pasiskiepyti visi asmenys, priklausantys gripo rizikos grupėms ir galintys juos užkrėsti gripu.

Vyresnio amžiaus asmenų (nuo 65 m. ir vyresnių) pernai pasiskiepijo 12 proc., užpernai – 11,6 proc. Esant tokiam skiepijimų nuo gripo aktyvumui, negalime tikėtis akivaizdžių vakcinos efektyvumo įrodymų. Lieka pasikliauti moksliniais tyrimais, įrodančiais gripo vakcinų efektyvumą, arba kitų šalių patirtimi, kuri tai patvirtina.

– Ar šiuo metu skiepytis dar nevėlu?

– Valstybės biudžeto lėšomis įsigytos sezoninio gripo vakcinos panaudojimas rodo, kad daugiausiai asmenų pasiskiepija spalio–lapkričio mėnesiais. Tai yra tinkamas laikas. Atsižvelgiant į imuniteto ypatumus, vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojama pasiskiepyti ir vėliau, iki sergamumo gripu pakilimo. Praėjusį gripo sezoną didžiausias sergamumas buvo registruotas sausio pabaigoje ir vasarį. Sirgo 211,3 gyventojų iš 10 tūkst., užpernai šiuo laikotarpiu – 137,5 iš 10 tūkst. Visi mirties nuo gripo atvejai buvo registruoti šių metų vasario mėnesį.


Šiame straipsnyje: gripasperšalimasskiepai

NAUJAUSI KOMENTARAI

petras

petras portretas
Kur tie veikejai kur pigiai moka uzpirkti skiepus....
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių