Grėsmingos ligos ieškojo dešimt metų

Dažniausiai serga moterys

Sisteminė raudonoji vilkligė – lėtinė, sunkiai gydytojų atpažįstama, uždegiminė autoimuninė liga, pažeidžianti įvairius žmogaus organus ir jų sistemas.

Ligos pavadinimas siejamas su tuo, kad sergantieji raudonąja vilklige gali atrodyti tarsi apdraskyti vilko. Tačiau tai nėra esminis ar būtinas šios ligos požymis.

Liga priklauso reumatinių ligų grupei. Ji sukelia didelį nuovargį ir sąnarių maudimą, tarsi nuolat sirgtum gripu. Dažniausiai pažeidžia sąnarius, odą, kraujagysles, inkstus, plaučius, nervų sistemą. Sergantieji šia liga netenka daug svorio arba atvirkščiai – jo priauga. Pradeda slinkti plaukai, atsiranda kraujosruvų.

Ši liga dažniausiai pasireiškia jaunoms, 20–40 metų, moterims. Jų serga dešimt kartų daugiau nei vyrų.

Ligą atspėjo dermatologė

"Maždaug prieš dešimtmetį, būdama 30-ies, pajutau sąnarių skausmus ir sąstingį ryte, didžiulį nuovargį tik įpusėjus darbo dienai. Netikėtai sukarščiuodavau. Gydytoja nutarė, kad negaluoja mano sąnariai, – keletą metų tyrė dėl reumatoidinio artrito", – apie savo ligos pradžią pasakojo Daiva.

Skausmai didėjo, karščiavimas kartojosi, kamavo nuovargis, pradėjo tinti sąnariai. Odoje ypatingų pokyčių nebuvo, tačiau ilgainiui moteris pastebėjo, kad negali būti saulėje: išryškėdavo simetriškos dėmės ant krūtinės, nosies, rankų, kojų, skruostų.

"Nusprendžiau pasikonsultuoti su dermatologe. Būtent šios srities specialistė, kurios pavardės dabar neprisimenu, įtarė, kad gali būti kalta vilkligė, ir nusiuntė konsultuoti reumatologei. Mano negalavimų priežasties paieškos iki susitikimo su dermatologe užtruko dešimtmetį", – suskaičiavo trijų vaikų mama D.Povilaitė.

Išsamiai studijavo ligą

Vilkligei gydyti skiriami keturių rūšių vaistai: nuo skausmo ir uždegimo, antimaliariniai. Beje, nors nėra paaiškinamas pastarųjų veikimas, tyrimų metu atsitiktinai atrasta, kad jie padeda,sergant sistemine raudonąja vilklige. Dar skiriami hormoniniai preparatai ir imunosupresantai – vaistai, slopinantys imuninę sistemą.

"Kai man buvo paskirti hormoniniai preparatai, išsigandau šalutinio jų poveikio. Atsisakiau šių vaistų ir priešingai, nei rekomendavo gydytojai, pradėjau didinti fizinį krūvį kasdien sportuodama", – prisipažino Daiva.

Išstudijavusi daug mokslinės literatūros, kurią pavyko gauti, ligonė nusprendė atsisakyti cukraus ir patiekalų iš baltų miltų, kurie skatina griaunančią imuninės sistemos veiklą.

"Arbatą saldinu natūraliu saldikliu ar medumi. Pieno produktų beveik nevartoju, nes jie aktyvina sąnarių uždegimą", – pridūrė moteris.

Ji įsitraukė į diskusijas su sergančiųjų šia liga paramos klubo "Lupus LT" grupės nariais, nuolat konsultavosi su medikais. Dėl savo sprendimo nevartoti steroidinių vaistų  sulaukdavo skeptiškos tiek specialistų, tiek daugumos sergančiųjų vilklige reakcijos.

Rizikavo protingai

Priešindamasi nustatytai gydymo schemai Daiva itin atidžiai sekė visas medicinos mokslo naujienas.

Susidarė mitybos ir fizinės veiklos planą. Nusprendė vartoti tik dvejus vaistus – skausmo malšinamuosius ir antimaliarinius. Ji paliko vadovaujamąjį darbą tarptautinėje įmonėje, o savo hobį – jogą pavertė profesionalia veikla, investavusi visas santaupas į terapinės jogos mokymąsi ir įrangą. Tai dar ne visos Daivos pastangos, ieškant naujų kovos su sistemine raudonąja vilklige metodų.