Gintaro karoliai vaikams: mada ar panacėja?

Renkasi kaip apsaugą

Gintaro prekeiviai pastebi, kad mažiesiems tinkančių gintaro karolių paklausa pastaraisiais metais gerokai išaugo. Tad užsimanius tokius įsigyti, ne visada gali pavykti nusipirkti.

Prekeivių nestebina tokia paklausa: esą jau seniai įrodytas gintaro priešuždegiminis poveikis. Be to, karoliai ne tik naudingi, bet ir puošia.

Viena pardavėja pasakojo, kad žmonės karolius perka ir keturkojams augintiniams, norėdami juos apsaugoti nuo blusų.

Gintaro karolius dažnai perka tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus. Jų paklausa ypač suaktyvėja tarp tėvų, kurių mažyliai pradeda lankyti darželį. Manoma, kad nuo seno lietuvių mėgstamas papuošalas padės nors truputį apsaugoti darželinukus nuo itin dažnai užklumpančių ligų. Močiutės gintaro karolius mėgsta dovanoti anūkams.

Internete taip pat apstu skelbimų, siūlančių pirkti ar dovanoti ne tik karolius, bet ir iš gintaro padarytus čiulptukus. Jie esą turėtų palengvinti dantų dygimą, sumažinti nerimą, karščiavimą.

Įžvelgia riziką

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyresnioji vaikų ligų ir šeimos gydytoja Nijolė Mandeikienė taip pat pastebi, kad vis dažniau gydymo įstaigoje apsilankančių mažųjų pacientų kaklus puošia gintaro karoliai. Tačiau paklausus tėvų, kam jų reikia, dažnas tik gūžteli pečiais.

N.Mandeikienės manymu, vis dažniau vaikų nešiojami gintaro karoliai yra labiau mados nei naudos reikalas. Nors liaudies medicinoje kalbama apie teigiamą gintaro poveikį, gydytoja abejoja jo nauda vaikų sveikatai.

„Nėra reikalo juos nešioti. Nepastebėjau, kad  vaikai su karoliais sirgtų rečiau“, - sakė pašnekovė.

Gydytojai neatrodo saugu nešioti karolius: šiems sutrūkus, vaikas gali užspringti ar kokį gabaliuką įsikišti į nosį. Užsiminus apie galimą pavojų, tėvai prisipažįsta apie tai nepagalvoję.

Pasak N.Mandeikienės, nuo ligų apsaugo ne karoliai, o stiprus vaiko imunitetas. Tačiau kai mažieji pradeda lankyti darželį ar mokyklą, pradedama dažniau sirgti.

„Tada nepadeda nei karoliai, nei vitaminai. Nėra stebuklingų vaistų, kurie vaiką apsaugotų nuo ligų. Bet nereikia dramatizuoti. Vaikas turi prasirgti tuos metus, lankydamas darželį tam, kad įgytų imunitetą“, - reziumavo gydytoja.

Sugrįžta, kas buvo pamiršta

Palangos gintaro muziejaus vyriausiosios muziejininkės ir projektų koordinatorės Reginos Makauskienės nestebina išpopuliarėjusi mada nešioti gintaro karolius. Tiesiog sugrįžta seniai pamiršti dalykai.

Palangos gintaro muziejus turi XIX amžiaus dailininko Nikodemo Salvanavičiaus paveikslą, kur pavaizduota mergaitė iš Jiezno ant kaklo pasikabinusi koralų karoliukus ir gintarą.

Pasak muziejininkės, pajūryje nuo seno žinoma, kad gintaras vaikams padeda. Tuo tikinčių netrūksta ir šiomis dienomis.

„Žinote, poveikį daro ir mūsų tikėjimas. Be to, gintaras yra gražus, šviesus ir kiek gražių legendų apie jį turime. Negalima teigti, kad gintaras padeda 100 proc., nors vokiečių, rusų mokslininkų daryti tyrinėjimai įrodė, kad gintare esanti gintaro rūgštis suaktyvina organizmo gyvybinius procesus. Ji atsakinga už deguonies patekimą į ląsteles. Mūsų organizmas sintetina gintaro rūgštį. Ji ypač naudinga nusilpusiems. Kai gintaras trinasi į odą, kažkiek gintaro rūgšties pakanka ir į organizmą. Gintaras padeda kaip papildoma priemonė“, - savo žiniomis dalijosi pašnekovė.

R.Makauskienė pasakojo, kad vaikų gintaro nešiojimas aprašytas nuo senų laikų. Teigiama, kad jis padeda kalantis dantukams. Didesnį gintaro gabaliuką siūloma nešioti ant virvutės, kad vaikas negalėtų jį praryti. Ji galima ir pakramtyti. Tokia natūrali medžiaga vaikui esą daug geresnė nei siūlomi plastmasiniai kramtukai dygstant dantims.

Pasak muziejininkės, šiek tiek kampuoti gintaro karoliukai ant kaklo veikia ir kaip akumpresūrinė priemonė. Siūloma geriau rinktis natūralius bei nešlifuotus gintaro gabaliukus, kurie savo oksidacinėje žievelėje turi daugiausiai gintaro rūgšties.

Patalynė su gintaru

Latvių mokslininkė Inga Lašenko prieš keletą metų užpatentavo audinį su gintaru. Specialiomis technologijomis apdirbtas gintaras suaudžiamas su polimerais, taip pat šilku, linu ar medvilne.

R.Makauskienė matė iš tokio audinio pagamintus šalius. Ji taip pat girdėjo, kad iš šio audinio pradėta siūti patalynė alergiškiems vaikams. Daryti bandymai esą patvirtino, kad gintaro audinys padeda itin  alergiškiems vaikams, kartais kūną nusidraskantiems ir iki kraujo.

Rudenį muziejininkei teko bendrauti su gydytojais iš Sankt Peterburgo, kurie pasakojo, kad gintaro rūgšties skiediniai lašinami žmonėms stiprinti gyvybinėms funkcijoms, sveikstant po sunkių ligų.

Saugojo nuo maro

„Apie gintaro panaudojimą medicinoje kalbama nuo priešistorinių laikų ir dabar tenka lankytis konferencijose šia tema. Nors tokių liudijimų, kad gintaras būtų labai padėjęs, nėra daug. Rytprūsių mokslininkas Matas Pretorijus savo veikale apie marą, kuris pas mus tęsėsi iki 1711 metų, rašė, kad gintaro meistrai ar žmonės, kurie su gintaru susiduria kasdien, neužsikrėtė maru. Esama liudijimų, kad per marą gintaro gabaliukai ant uždegtų anglių buvo išdėliojami visose kambario kertėse, kad smilktų ir aitrus kvapas dezinfekuotų  patalpas“, - pasakojo pašnekovė.

Istoriniuose veikaluose kalbama apie Europos miestuose maro metu buvusius populiarus vadinamuosius gintaro obuolius: tai būdavo obuolio ar kitokio vaisiaus formos gražus sidabrinis daiktelis su skylutėmis, į kurį įdėdavo aitriai kvepiančių prieskonių ir sutrinto gintaro mišinį. Juos nešiodavo ant grandinėlės arba kaklo. Per marą mieste sklisdavo baisi smarvė, tad tokie „obuoliai“ dezodoruodavo ir veikdavo kaip apsauga.

R.Makauskienė pamini ir dar vieną istorijoje užfiksuotą nutikimą: išlikusiame Martyno Liuterio laiške kažkokiam valdovui dėkojama už gintaro preparatus, kurie padėjo atsikratyti akmenligės skausmų.

„Tokių liudijimų istorijoje nėra daug, bet apie patį gintarą rašoma labai daug. Tad negalima paneigti, kad gintaras kažką tokio turi, nes ir dabar esama daug leidinių, kur domimasi gintaro poveikiu sveikatai“, - mano Palangos gintaro muziejaus atstovė.