Ginklas prieš vėžį – sveika mityba

Galimybių daug

"Mokslininkai atranda vis tikslesnius diagnostikos metodus, sugebame anksčiau ir greičiau nustatyti ligą. Mokslo pažanga lėmė neblogus daugelio onkologinių ligų gydymo rezultatus, o pastaraisiais metais atsirado naujų efektyvių vaistų, kurie gali pailginti net ir sergančiųjų išplitusiu vėžiu gyvenimą", – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Jievaltas.

Lietuvos žmonėms prieinamos beveik tokios pačios diagnostikos ir gydymo galimybės, kaip ir aplinkinių šalių ir visos Vakarų Europos gyventojams. Ligoniai ne tik operuojami, bet ir prireikus jiems taikomi minimaliai invaziniai gydymo būdai, radioterapija, chemoterapija, brachiterapija. Vadinamąja antrosios eilės chemoterapija ir moderniais biologiniais vaistais galima pastebimai pratęsti sergančiųjų išplitusiu vėžiu gyvenimą. Šie žmonės jiems likusį laiką gali nugyventi oriai.

Vis dėlto profesorius M.Jievaltas pabrėžia, kad vieni gydytojai, be pačių ligonių paramos ir noro, negali pasiekti geriausių rezultatų.

"Didžioji dauguma gydymo metodų yra ilgalaikiai. Labai svarbu, kad ligonis laikytųsi gydytojų nurodymų, reguliariai lankytųsi pas specialistus. Jis turi būti sąmoningas ir suprasti, kad tai jo kūnas ir jo liga", – pabrėžia M.Jievaltas

Sėkmingas vėžio gydymas taip pat priklauso ir nuo specialistų kvalifikacijos.

"Gydydami ligonius mes vadovaujamės tarptautinėmis rekomendacijomis", – teigia profesorius M.Jievaltas ir priduria, kad gydymo centruose suformuotos įvairių sričių specialistų komandos, kurios sprendžia, koks gydymo metodas konkrečiam vėžiu sergančiam ligoniui yra tinkamiausias.

Bijo prisipažinti

Prostatos vėžiu šiuo metu serga daugiau kaip 17 tūkst. Lietuvos vyrų. Bemaž prieš dešimtį metų buvo pradėta vykdyti priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri medikams padeda anksti aptikti vėžį ir susirgusiuosius laiku pradėti gydyti.

"Išplitusią ligą nustatome apie 10–15 proc. ligonių. Tai nėra daug, jeigu lyginsime su, pavyzdžiui, moterų gimdos kaklelio vėžiu, – sako profesorius M.Jievaltas. – Vis dėlto turėtume susitelkti ir išsiaiškinti, kodėl prostatos vėžys užleidžiamas. Manyčiau, kad kai kurie vyrai per mažai kreipia dėmesio į savo sveikatą, bijo eiti pas gydytoją, nenori pripažinti savo ligų, nes mano, kad tai silpnumo ženklas."

Tai, kad vyrai vengia kalbėti apie prostatos vėžį ir stigmatizuoja savo ligą, tvirtina ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys. Draugija siekia kuo plačiau skleisti žinią apie ankstyvosios diagnostikos programą, kad vyrai kreiptųsi į gydytojus, liga jiems būtų nustatyta ir  pradėta gydyti kuo anksčiau.

"Kartais vyrai neturi su kuo pasikalbėti apie juos užgriuvusią bėdą, todėl, bendraudarbiaujant su Vėžio informacijos centru, palaikėme iniciatyvą įsteigti sergantiesiems prostatos vėžiu nemokamą telefono liniją. Numeriu 8 800 20 800 galima skambinti kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 14 iki 18 val. Atsiliepusi kvalifikuota slaugytoja patars, ką daryti kilus daugeliui problemų", – sako P.Rakštys.

Prezidentas taip pat kviečia sergančiuosius tapti prostatos vėžio ambasadoriais, kurie, gyvenantys mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose, panašaus likimo žmonėms galėtų patarti ar tiesiog juos išklausyti.

"Norėtume, kad susirgę vyrai pasijustų bendruomenės dalimi, o ne būtų palikti vieni", – tvirtina P.Rakštys.

Įsigijo mobiliąją laboratoriją

Prostatos vėžys ypatingas tuo, kad susirgęs juo vyras nejaučia beveik jokių požymių. Todėl labai svarbu, kad vyrai nuo 50 metų, o tie, kurių tėvai ir broliai sirgo prostatos vėžiu, nuo 45-erių, reguliariai atliktų prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą.

"Šis tyrimas padeda diagnozuoti ligą, o ją išgydžius – sekti, ar neatsinaujina, ir taip nutikus aptikti pirmiau, nei pats ligonis ką nors negero pajunta", – tvirtina profesorius M.Jievaltas.