Geriausi sveikos mitybos mokytojai – vaikai

Mitybos specialistai perspėja: norint būti sveikam, valgyti reikia ne tada, kai reikia, o tada, kai nori, ir tai, ko nori tavo organizmas.

Ne švaistyti, o tausoti

Praūžus šventiniam laikotarpiui, vieni girdėjome apie persivalgymą, kiti tai patyrėme, netgi tokį, kai atsiduriama ligoninėse.

Iš tiesų mūsų šventiniai stalai, prekybos centrai lūžta nuo maisto. Vos apštuštėjus šaldytuvo lentynoms, skubame jas papildyti.

"Mes, lietuviai, išgyvenę laikus, kai maisto tikrai trūko, vis dar rūpinamės, kad būtume sotūs. Sotūs pasijuntame tik tuomet, kai dėmesys nukreiptas į tai, ką darome. O mes valgome greitai, dažnai – žiūrėdami televizijos laidas ar naršydami socialiniuose tinkluose. Kai mūsų dėmesys nėra nukreiptas į maistą, kaip mes galime pajusti saiką ir pasakyti: gana?" – aiškina organizacijos "Tikra mityba" sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Daugelis suaugusiųjų, ypač ankstesnių kartų atstovų, pasakytų, kad už maisto švaistymą Dievas nubaus. Maisto švaistymas turėtų būti pakeistas maisto tausojimu.

"Kalbu ne tik apie šiukšliadėžes, bet pirmiausia apie skrandžius, kurie XXI a., drįstu teigti, tapo šiukšliadėžėmis. Juk perteklinis nesuvirškintas maistas ne tik nenaudingas, bet ir žalingas. Ne tik nežiūrime, ką valgome, bet ir valgome bet kaip ir bet kiek", – pastebi R.Bogušienė.

Kaip gyveno senoliai

Maisto tausojimas – opi problema. Vakarų šalyse pagaminama per daug, suvalgoma taip pat per daug, bet švaistoma ne ką mažiau. Prekybos centrai dygsta kaip grybai po lietaus.

Kiek juose maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas labai trumpas? Tai pieno produktai, duona, šviežios žuvys, mėsa, vaisiai ir daržovės. Vartotojai pageidauja jų daug ir kuo  šviežesnių. Pasibaigus vartojimo laikui, šie produktai dažniausiai skiriami gyvūnams šerti, biokurui ar kompostui gaminti.

O kur dedamas maistas, kuris mūsų organizmui nereikalingas, perteklinis?

"Virsta riebalais arba pasišalina kaip nesuvirškintos atliekos. Perteklinės kalorijos kaupiasi mūsų organizme. O juk persivalgome ne tik per šventes, bet ir kasdien", – kritikuoja daugelio maitinimosi įpročius maisto technologė R.Bogušienė.

Mūsų skrandžiai – ištampyti, judėjimas labai sumažėjęs, lyginant su senoliais. Jie maisto produktų gaudavo ne artimiausiame, vos už kelių žingsnių nuo namų esančiame prekybos centre, o žemę ardami. Keldavosi anksti, dirbdavo fizinius darbus.

"Dabar norime valgyti taip pat sočiai, kaip valgė mūsų senoliai, bet judėti nėra tikslo, pakanka paspausti vieną pelės klavišą. Miegoti norime daug, valgyti – ne skaniai, o labai skaniai. Tai maisto švaistymas tiesiogine šio žodžio prasme. Persivalgymas yra ne kas kita, kaip laiko, pinigų ir sveikatos eikvojimas", – tvirtina R.Bogušienė.

Ragina gaminti mažiau

Vaikai nuo gimimo jaučia saiką ir intuityviai žino, ką, kaip ir kiek valgyti. Tai kas gi atsitinka, kai paauga?

"Mes bijome, kad pakankamai nepavalgę vaikai nusilps, susirgs. Jie verčiami, raginami valgyti ne tada, kai nori, o tada, kai reikia, ir būtinai suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Juk suaugusieji žino geriau! Laikui bėgant, vaikai nebejaučia saiko", – maisto technologė R.Bogušienė atskleidžia, kad mūsų rūpestis įgauna atvirkštinį efektą.

Šiuolaikinės civilizacijos šalyse vaikai iš bado neserga, išskyrus asocialias šeimas. Dažniausiai suserga dėl maisto pertekliaus.