Geriant nevirintą pieną – rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu

  • Teksto dydis:

Rugsėjo 20 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas gavo informacijos apie du įtariamus, epidemiologiškai tarpusavyje susijusius, erkinio encefalito atvejus. Susirgo 67-erių ir 8-erių vienos šeimos nariai iš Kaišiadorių rajono.

Atliekant židinio epidemiologinį tyrimą nustatyta, kad erkės įsisiurbimo susirgusieji nepastebėjo, tačiau vartojo nevirintą ožkų pieną ir pieno produktus, įsigytus iš giminaičio ūkio, esančio Kaišiadorių rajone.

Užsikrečiama dviem būdais

Erkinis encefalitas (EE) – erkių perduodama virusinė centrinės nervų sistemos liga. Pagrindinis viruso rezervuaras – erkė ir jos maitintojai – smulkūs graužikai, paukščiai. Suaugusios erkės gali maitintis ir įvairių žinduolių, tarp jų – ir gyvulių (ožkų, karvių) krauju. Žmogus erkinio encefalito virusu užsikrečia dviem pagrindiniais keliais: įkandus erkei ir vartodamas žalią (nepasterizuotą) ožkos ar karvės pieną. Lietuvoje erkinio encefalito atvejai, kai užsikrečiama vartojant erkinio encefalito virusu infekuotą pieną ar jo produktus, sudaro iki 13,7 proc.

Erkinio encefalito virusas yra atsparus rūgščiai terpei, piene ir jo produktuose išsilaiko iki 2 mėn. Todėl rekomenduojama gerti tik virintą ožkos pieną, virinti reikėtų ne trumpiau kaip 2 min. Laikant užkrėstą pieną buitiniame šaldytuve, viruso kiekis per dvi savaites nepakinta, o grietinėje ir svieste virusas randamas ir po dviejų mėnesių. Tad erkinio encefalito sezono metu (kovo–lapkričio mėn.) vartojantys nepasterizuotą ožkų, karvių pieną rizikuoja užsikrėsti šia sunkia liga.

Pažeidžia centrinę nervų sistemą

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze, erlichijoze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau tik erkiniu encefalitu galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Slaptasis erkinio encefalito periodas, priklausomai nuo žmogaus organizmo imlumo ir sukėlėjo virulentiškumo, būna įvairus – nuo 7–14 iki 2–28 dienų po erkės įsisiurbimo. Daugumai pacientų, užkrėstų erkinio encefalito virusu, pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1–2 savaičių. Simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tačiau trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta: vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt.

Patikimiausia apsauga – skiepai

Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugo skiepai. Skiepijimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta, tačiau abiem atvejais pirminei imunizacijai reikalingos trys vakcinos dozės, įskiepytos atitinkamais intervalais, kurie nurodyti vakcinos preparato charakteristikų santraukoje. Įskiepijus 3 skiepų dozes apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams. Reikia nepamiršti, kad pirmoji imunitetą palaikanti erkinio encefalito vakcinos dozė įskiepijama po 3 metų, o kitos palaikomosios dozės asmenims iki 60 m. amžiaus skiriamos kas 5 metus, vyresniems nei 60 m. amžiaus asmenims – kas 3 metus.

Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių