Gamintojams – milijardai, vartotojams – išlaidos

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Skiepai nuo maro, vidurių šiltinės, maliarijos išgelbėjo pasaulį. Ar tikrai verta skiepytis nuo gripo – tebediskutuojama, juolab kad jonaviečiai, kurių daugiausia pasiskiepijo, serga labiausiai.

Skiepai nuo maro, vidurių šiltinės, maliarijos išgelbėjo pasaulį. Ar tikrai verta skiepytis nuo gripo – tebediskutuojama, juolab kad jonaviečiai, kurių daugiausia pasiskiepijo, serga labiausiai.

Atsako už saugumą

Žinia, kad Italijoje laikinai uždrausta Šveicarijos farmacijos bendrovės "Novartis" gripo vakcina "Fluad", nes nuo jos, kaip teigiama, mirė trys žmonės, Lietuvoje rezonanso nesukėlė.

Gal dėl to, kad mūsų šalyje šiemet skiepijama ne šita, o kitomis vakcinomis. Nuo sezoninio gripo Lietuvoje registruotos "Vaxigrip" ir "IDFlu", pagamintos "Sanofi Pasteur" bendrovėje Prancūzijoje, "Fluarix" – "Glaxo Smith Kline" Belgijoje, "Influvac" ir "Fluenz", pagamintos Nyderlanduose.

Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet nuo gripo Kauno apskrityje skiepijamasi aktyviau nei pernai.

"Iš viso nuo skiepijimo sezono pradžios panaudota jau 80 proc. visos apskrityje gautos sezoninio gripo vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenims skiepyti. Kauno mieste – vienu procentu mažiau", – konstatuoja Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jonė Vanagė.

Jos įsitikinimu, informacija apie galimai nesaugios "Fluad" vakcinos nuo gripo padarinius patvirtina, kad vakcinų kokybės ir saugumo priežiūros sistema veikia efektyviai. Vos pasireiškus įtarimams dėl vakcinos neigiamo poveikio, jos vartojimas sustabdytas.

"Šios atsargumo priemonės imtasi, kol dar nėra jokių įrodymų dėl vakcinos nesaugumo. Įvertinus jos kokybę ir galimų nepageidaujamų reakcijų aplinkybes EMA pranešime nurodoma, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp mirčių ir šių vakcinų įskiepijimo", – gripo skiepus, kaip efektyviausią apsaugos nuo gripo ir galimų sunkių komplikacijų būdą, gina J.Vanagė.

EMA – tai Europos vaistų agentūra, kurios pagrindinis uždavinys yra mokslinis žmonėms ir gyvūnams skirtų vaistų kokybės, saugumo ir veiksmingumo vertinimas, siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų sveikatą.

Prieš skiepijant – patikrinti

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistei pritaria ir Juozas Ruolia, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas, žinomas kaip natūralių gydymo metodų šalininkas.
Jis įsitikinęs, kad atlikus mirusių italų imuninės sistemos, savireguliacijos, organų anatominės ir patologinės būklės tyrimus paaiškės tikroji mirties, dėl kurios nepagrįstai kaltinama gripo vakcina, priežastis.

"Nė vienos pasaulio konferencijos pranešime ar pokalbiuose prie taurės vyno su pasaulinio garso imunologais nesu girdėjęs, kad žmogus mirtų nuo vienos vakcinos dozės. Gal tie italai sirgo bronchine astma, dar kokiomis kitomis ligomis. Gal toksinų alerginis fonas jų organizme buvo labai didelis ir pakako tos vienos vienintelės vakcinos alergenų taurei perpildyti, kad sustotų kvėpavimas ar širdis", – svarsto gydytojas fitoterapeutas J.Ruolia.

Sveikus žmones jis vadina nesusidėvėjusiais ir kritikuoja diletantiškus kaltinimus, neva pagrįstus įvairiais įrodymais.

"Nesusidėvėjusiam ar pusiau susidėvėjusiam ir nuo gripo pasiskiepijusiam žmogui per vieną dieną gali pasireikšti visos gripo klinikinės stadijos: šalčio krėtimas, temperatūros pakilimas, gali jis išprakaituoti, bet tai trunka dieną. Reikėtų prieš skiepijant žmogų paimti jo ligos kortelę ir pažiūrėti, kuo serga, kad neatsitiktų kaip su amžiną atilsį trimis italais. Išmanau biochemiją, normaliąją ir patologinę fiziologiją. Italijos universitetų pranašai man ne autoritetas", – tvirtai nukerta J.Ruolia.

Susipykus – bėgioti tris valandas

Paklausus, ar vakcina nuo gripo nesutrikdo organizmo veiklos, fitoterapeutas R.Ruolia gina skiepus.

"Pasaulio natūropatai pasikliauja organizmo savireguliacija, teigia, kad skiepai yra žalingi ir suardo žmogaus pusiausvyrą. Tačiau ar nekenkia sau amžinai sėdintis, didelį karbonadą per dvi minutes suryjantis, nemėgstantis sriubos žmogus? Jei jis kasdien riejasi su žmona ir bendradarbiais?" – klausimu į klausimą atsako J.Ruolia.

Jis aiškina, kad patiriamas stresas susintetina naujas 6–7 medžiagas, ir jas vardija: metalo proteinazė, leukotrienai, laisvieji radikalai ir kitos. Tai jos, anot J.Ruolios, suardo žmogaus savireguliaciją.

"Vyras, susiriejęs su žmona, turi eiti į lauką ir dvi tris valandas pabėgioti, kad savo kvailumą iš galvos išmuštų. O jei vietoj to butelį pasistato, dar labiau suaktyvina tų medžiagų sintezę. Kasdien besiriedamas su žmona po valandą sutrumpina savo gyvenimą 20 metų", – vaizdingai kalba gydytojas J.Ruolia.

Nuo pykčio skiepų nėra, o nuo gripo skiepytis reikia. J.Ruolia jau pasiskiepijo.

Virusas nuolat kinta

Šios žiemos gripo sezonui valstybės lėšomis nupirkta 105 tūkst. vakcinos dozių rizikos grupėms priskirtiems mūsų šalies gyventojams skiepyti.

Tai 65 metų ir vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei kai kuriomis kitomis ligomis, dirbantieji medicinos įstaigose, gyvenantieji socialinėse globos ir slaugos įstaigose, nėščiosios.

"Geriausias laikas skiepytis nuo gripo – spalio ir lapkričio mėnesiai, kai gripo sezonas dar nebūna įsibėgėjęs. Pasiskiepijus imunitetas susidaro po dviejų savaičių. Po šešių mėnesių antikūnų koncentracija kraujyje sumažėja perpus. Tai būtų viena iš priežasčių, kodėl skiepytis nuo sezoninio gripo rekomenduojama kiekvienais metais", – aiškina visuomenės sveikatos specialistė J.Vanagė.

Kauno klinikų gydytojas toksikologas Algirdas Stonys priduria, kad kasmet reikia skiepytis ir dėl to, kad gripo virusas mutuoja. Kadangi jis būna vis kitoks kiekvienais metais ir netgi gali pakisti sezono metu, gydytojas dvejoja, ar iš anksto sukurta vakcina tikrai atitinka jo tipą. Tai viena iš priežasčių, kodėl A.Stonys nesiskiepija nuo gripo.

"Nesiskiepiju ir neatsimenu, kada paskutinį kartą sirgau gripu. Nebent vaikystėje", – sako gydytojas, kuriam vakcina priklauso nemokamai.

Dar pasvarsto, gal pradės skiepytis, nes nėra kategoriškai priešiškai nusiteikęs, tik dvejoja dėl to, kad nėra tvirtos garantijos. Pasaulio mokslininkai taip pat pripažįsta, kad gripo vakcinoje esantys gripo viruso tipai ne visuomet atitinka aplinkoje cirkuliuojančius, juolab jie bet kuriuo metu gali pasikeisti. Vakcina gaminama, remiantis tyrimais, mokslininkų-ekspertų rekomendacijomis, numatant kelis cirkuliuojančius gripo viruso tipus.

"Vakcina nėra nuodas. Kažkada jas išrado mokslininkai, dėl šio tikslo aukoję savo gyvybę", – žino gydytojas toksikologas A.Stonys.

Jonaviečiai serga daugiausia

"Per spalio ir lapkričio mėnesius valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina Kaune buvo paskiepyta 12090 rizikos grupėms priklausančių asmenų, panaudota beveik 80 proc. visos miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigoms skirtos vakcinos", – skaičius pristato Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Daugiausia skiepijosi sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai neskubėjo skiepytis: per spalį tai padarė tik kas šeštas, asmenų, gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose – kas dešimtas, nėščiųjų – tik viena iš tūkstančio.

Savo lėšomis iki lapkričio pabaigos pasiskiepijo šiek tiek daugiau kaip 3 tūkst. kauniečių. Iki šiol mieste bendra skiepų nuo gripo statistika yra tokia kaip ir pernai.

Praėjusią savaitę gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sirgo 89,2 Kauno gyventojai iš 10 tūkst. Kauno apskrityje daugiausia – 90 proc. valstybės lėšomis įsigytos sezoninio gripo vakcinos panaudoję Jonavos rajono gyventojai serga, deja, taip pat daugiausia: 95,3 gyventojai iš 10 tūkst., ir tai beveik siekia epideminį lygį. Gydytoja O.Ivanauskienė sako, kad jonaviečiai serga ne gripu, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tik statistika yra bendra.  Kas galėtų paneigti, kad jie serga dėl skiepais susilpninto imuniteto?


Pasiskiepijo tik 5 proc. kauniečių

Šį sezoną valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina Kaune paskiepyta 12090 rizikos grupėms priklausančių asmenų.

Savo lėšomis iki lapkričio pabaigos pasiskiepijo 3276 kauniečiai.

Per du mėnesius Kauno mieste paskiepyti 696 vaikai, iš jų 428 priklausantys rizikos grupėms.

Beveik visi 5764 paskiepyti vyresnio amžiaus asmenys buvo skiepijami valstybės lėšomis pirkta vakcina.

Paskiepyti 6286 darbingo amžiaus asmenys, iš kurių 3319 priklauso rizikos grupėms.

Siekiant apsaugoti nėščiąsias ir jų gimsiančius kūdikius nuo gripo, paskiepytos 6 kaunietės.

Šalutinis vakcinos nuo gripo poveikis

Pasiskiepijus nuo gripo galimas paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas injekcijos vietoje, taip pat galvos, raumenų, sąnarių skausmai, prakaitavimas, šaltkrėtis, nuovargis, bloga bendra savijauta. Visa tai praeina per 1–2 dienas.

Rečiau pasitaiko bėrimas, patinimai ne injekcijos vietoje, niežulys ir kitokia reakcija.

Svarbu žinoti, ar esate alergiški kiaušinio baltymui, nes gripo virusai vakcinai gaminti dauginami vištos kiaušinyje ir vakcina kiaušinio baltymui alergiškiems asmenims gali sukelti anafilaksinį šoką.

Šaltinis: Kauno visuomenės sveikatos centras

J.Ruolios patarimai, kaip saugotis virusų

Gripo sezono metu naudinga skalauti nosį. Taip, nosį. Per procedūrą reikia užspausti vieną šnervę, nosį panardinti į vandenį ir jo įtraukti. Išpūtus užspausti praplautąją šnervę ir veiksmą pakartoti, įtraukiant vandens su kita. Skauda, bet reikia iškentėti, nes taip iššaukiamos virusus naikinančios imuninės ląstelės.

Kitas metodas – česnako uostymas ir valgymas. Skiltelę česnako reikia sutraiškyti ir valgyti, palaikius 10 min. Arba praėjus tiek laiko susmulkinti ir užpilti mėgstamu aliejumi – alyvuogių ar saulėgrąžų – tolygiu santykiu. Mišiniu patepti įeigą į nosį.

Vaikams ir naujagimiams vartoti sėmenų aliejų, tik česnako sulčių – vieną lašą, o aliejaus – dešimt. Tinka bet kokie, nebūtinai Lietuvoje užauginti česnakai. Sutraiškytus reikia palaikyti 10 min. todėl, kad juose esantis alicinas, oksiduodamasis su oru, sukurtų dar 20 junginių, iš kurių penki yra netgi priešvėžiniai.


Šiame straipsnyje: skiepaigripaspagaminta-kd

NAUJAUSI KOMENTARAI

Argi

Argi portretas
Argi vakcinos isgelbejo pasauli nuo ligu?I tai atsako jau straipsnio pavadinimas. Milijardai gamintojams. Nei viena epidemija neisnyko nuo vakcinu,jos savaime jau nyko. Vakcinos sukelia vezi,leukemija,issetine skleroze ir butent inese AIDS i zmonija. O dabar Ebola,ir visokie gripai. Laboratorijose tokius slykscius dalykus isdarineja ir viskas tik del pinigu,kad apmulkintu zmonija kaip aviu banda,o besiskiepydami visai didziuma dali zmonijos nusluos,sunaikinus imuniteta. Ar nesusimastote kodel skiepyti vaikai pilni alergiju ir net atmeta motinos piena,kuris butent reikalingas vaiko apsaugai. Zmonija nuodyjama vardan sveikatos,atseit. Vakcinos baisus nuodas. Pilna tam literaturos tik netingekite pasieskoti.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių