- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į mūsų virtuvę skverbiasi naujas – funkcinis – maistas. Ar jis naudingas sveikatai, ar nėra kokio paslėpto pavojaus?
Kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovu profesoriumi Rimantu Stuku.
– Kuo funkcinis maistas skiriasi nuo įprastų produktų?
– Funkcinis arba funkcionalusis maistas yra tai, ką įprastai valgome. Tačiau dėl technologinio proceso metu pakeistų savybių jis organizmui gali turėti sveikatinamąjį poveikį. Tai jokiu būdu nėra maisto papildas, vartojamas tabletės ar kapsulės forma. Jis pagamintas iš natūralių komponentų, bet žymiai geresnis ir praturtintas atitinkamomis medžiagomis. Funkcinį maistą galima vartoti kiekvieną dieną.
Jis nebūtinai yra ekologiškas, pagrindinis kriterijus – kad jis turėtų konkrečią kūno dalį arba visą organizmą stiprinančią funkciją, kurios kitas produktas, priklausantis tai pačiai produktų linijai, neturi. Tarkim, viena juoda duona bus paprastas maistas, nors ji vertinga ir biologiškai maistinga. O kita – jau priklausys funkcinio maisto grupei, nes turės ką nors daugiau: skaidulų, bus praturtinta sėklomis, grūdais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.
Taip pat funkciniu maistu galima vadinti produktą, iš kurio yra pašalintos sočiosios riebalų ir įdėtos polinesočiosios rūgštys. Arba pašalintas cholesterolis ir įvesta augalų sterolių. Tokio produkto sudėtis yra arba pakeičiama, arba papildoma.
– Tai perspektyvi mityba?
– Funkcinis maistas naudingas dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jei maiste yra koks alergiją sukeliantis baltymas, technologinis procesas leidžia jį pašalinti. Tuomet konkrečiam maisto produktui alergiją turintis žmogus gali drąsiai jį vartoti.
Dar viena didžiulė problema – žmonės šiandien mažiau gamina patys, nusiperka jau paruoštą maistą. Vartojimo metu jis jau nebūna šviežias, praranda dalį biologinės vertės. Per didelis išgryninto rafinuoto maisto kiekis neleidžia organizmui pakankamai apsirūpinti skaidulinėmis medžiagomis.
Todėl kasdien valgant funkcinio maisto produktus galima gauti tų medžiagų, kurių kitu atveju gal ir pritrūktume, aprūpinti organizmą pakankamu biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų, provitaminų, bioflavonoidų, mineralinių, skaidulinių medžiagų kiekiu. Taip atkristų ir maisto papildų vartojimo poreikis.
– Ar pagrįstos žmonių baimės dėl produktų modifikavimo?
– Naujų gamybos technologijų yra įvairių. Tai – tiek genetiškai modifikuotas, tiek nanotechnologijas naudojant gaminamas maistas. Tačiau kalbant apie funkcinį maistą galima įžvelgti vien privalumus.
Tai – pažangus metodas, nukreiptas sveikatai stiprinti, ligų profilaktikai, žmogaus darbingumui bei gerai savijautai palaikyti. Jeigu produkte yra koks nors genetiškai modifikuotas komponentas, etiketėje jis visada turi būti paženklintas.
Žmonės tik iš nežinojimo gali pamanyti, kad jei kas nors modifikuojama, tai jau yra ir kenksminga. Nors funkcinis maistas nėra specialiai ženklinamas, padarant specialius skyrelius, į jį būtų galima atkreipti pirkėjo dėmesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...