Eutanazija – smūgis medicinos pažangai?

Eutanazija – neskausmingas gyvybės nutraukimas – po truputį įsitvirtina Europos kultūroje. Neseniai Belgijos senatas pritarė, kad eutanazija būtų taikoma ir nepilnamečiams, kurie nepagydomai serga ir medikų patvirtinimu kenčia nepakeliamus skausmus. Net liberaliuosiuose Nyderlanduose egzistuojanti legali galimybė atlikti eutanaziją nepilnamečiams yra ribojama, todėl vaikams iki 12 metų ji negali būti suteikiama. Belgija nusprendė žengti radikaliu keliu ir gyventojams, kenčiantiems nuo mirtinų ligų, suteikti galimybę atlikti eutanaziją, neatsižvelgiant į jų amžių. Šią idėją palaikantys žmonės akcentuoja, kad neturi egzistuoti amžiaus apribojimų, jei diagnozuojama mirtina liga.

Lietuva šiuo klausimu kol kas yra konservatyvių valstybių pusėje. Iki šiol bandymai įteisinti sąmoningą gyvybės nutraukimą žlugo. Vis dėlto gyventojų nuomonių tyrimai byloja apie dviprasmišką situaciją: 2012-aisiais atlikta apklausa atskleidė, kad pritariančiųjų eutanazijai šalyje gyvena daugiau nei turinčių priešingą nuomonę. Ką apie eutanazijos įsigalėjimą ir radikalų Belgijos politikų sprendimą mano Lietuvos specialistai?

Komentarai

Andrius Narbekovas

Gydytojas chirurgas, kunigas, humanitarinių mokslų daktaras

Visų pirma reikia suvokti, kas yra eutanazija. Tai mes suprantame kaip veiksmą, kai gydantis gydytojas kažką padaro arba kaip tik kažko nepadaro, kad galėtų išsaugoti ligoniui gyvybę, ir šiuo elgesiu numarina ligonį. Paprastai šnekant, atima ligoniui gyvybę. Toks veiksmas, kai gydytojas atima ligoniui gyvybę yra vadinamas žmogžudyste. Taigi kalbant apie vaikų eutanaziją, problema yra labai ryški, nes vaikai nėra tie, kurie patys gali to norėti, patys paprašyti ir savo valia apsispręsti. Kai eutanazija buvo įteisinta Nyderlanduose, visų pirma ji buvo įteisinta tuo atveju, kada žmogus yra sąmoningas, pats sprendžia ar pats prašo eutanazijos, kitaip sakant, pats nenori gyventi, o kitokių būdų jam padėti nėra. Ši procedūra turėjo daug kitų reikalavimų. Tai buvo pirmas žingsnis, o po jo sekė daug kitų. Dabar daugelio reikalavimų nebėra. Paskutinis žingsnis ir yra tas, kad eutanazija taikoma ir vaikams. Savaime suprantama, niekas nebūtų sutikęs, kad eutanazija būtų legali, jeigu būtų pradėję nuo vaikų. Tai būtų buvę nepriimtina. Kadangi jau nueita toli, tai ir leido prieiti prie vaikų eutanazijos.

Savaime suprantama, kad vaikai, o juo labiau kūdikiai su įvairiausiomis negaliomis, yra nekompetentingi spręsti dėl savo gydymo ir juo labiau dėl savo gyvenimo ar negyvenimo. Kalbant apie pasirinkimo laisvę, reikia suprasti, kad vaikai negali būti atsakingi už savo veiksmus. Vaikas negali atlikti įvairiausių sandorių, kurie turi teisines pasekmes, nes jis yra nepilnametis. O šiuo atveju vaikas neva gali norėti nebegyventi. Tai visiškai nesuvokiamas dalykas.

Medicinos tikslas yra sergančiam žmogui padėti pasveikti. Jeigu nėra įmanoma pasveikti, tuomet medicinos tikslas yra padėti numalšinti skausmą ir simptomus, kurie jam yra sunkiai pakeliami. Medicinos tikslas yra padėti žmogui palaikyti gyvybę ir slopinti simptomus. Jeigu ligoniui yra atimama gyvybė, tai su medicina nieko bendro neturi. Galima pasakyti, kad čia yra taikomas vadinamasis Stalino principas – "yra žmogus – yra problema". Taigi problema sprendžiama sunaikinant žmogų. Kitaip sakant, nebėra to vaiko – ir nebelieka problemos. Ir štai čia mes turime tokį labai liūdną pavyzdį.

Manau, kad Lietuvos visuomenė yra pakankamai protinga ir atskiria, kas yra kas. Juk eutanazija yra įteisinta tik trijose šalyse. Taigi didžioji pasaulio dalis supranta, koks tai yra blogis ir to dalyko nelegalizuoja. Mes esame daugumos valstybių pusėje, ir yra tik  trys valstybės, kurios yra kitoje pusėje. Manau, tai daug ką pasako.

Asta Čekanauskaitė

Lietuvos bioetikos komiteto vyriausioji specialistė, biomedicinos mokslų daktarė

Tikriausiai šiuo, kaip ir bendrai eutanazijos, klausimu visuomenėje konsensuso nėra. Žiniasklaidoje pateikiami belgų pediatrų komentarai byloja, jog iš ilgametės patirties yra žinoma, kad "sunkios ligos ar artėjančios mirties akivaizdoje vaikai labai greitai tampa brandūs ir kartais mąsto apie gyvenimą bei reiškia nuomonę brandžiau nei sveiki suaugusieji." Kita vertus, išsakoma ir nuomonė, kad yra neįmanoma, jog, pvz., 10 metų vaikas galėtų priimti "autonominį sprendimą" ir tokiu atveju jis neabejotinai patirs psichologinį spaudimą.

Svarbiausi diskusijos dėl vaikų eutanazijos klausimai iš esmės atspindi bendrą eutanazijos diskusiją. Linkusieji pateisinti eutanaziją teigia, kad savo gyvybės nutraukimas yra priimtina asmens autonomijos išraiška. Be to, nepaisant medicinos taikomų priemonių, susiduriama su situacijomis, kai skausmas ir kančia negali būti numalšinami. Eutanazijos oponentai argumentuoja, kad, įteisinus eutanaziją, yra pažeidžiamas vienas pagrindinių etikos principų, t. y. gyvybės neliečiamumo principas. Šis principas ypač reikšmingas hipokratiškosios medicinos etikos kontekste ir juo grindžiama nuostata, kad medikai neturėtų būti įtraukiami į sąmoningą mirties greitinimą.

Belgija tapo pirmąja Europos valstybe, kurioje planuojama legalizuoti eutanaziją be jokių amžiaus apribojimų. Tačiau skirtingai nei suaugusiesiems, Belgijos eutanazijos įstatymo pataisa nenumato galimybės atlikti eutanaziją vaikams dėl "psichologinės kančios", o tik tuomet, kai nebėra pagrįstos pagerėjimo galimybės ir liga sukelia didžiulius skausmus. Įstatymo pataisa taip pat numato reikalavimą, kad išplečiant "teisės mirti" taikymą vaikams, ji turi būti taikoma tik esant aiškiai išreikštam vaiko norui ir kad tas noras yra "laisvas, apgalvotas ir priimamas be jokio spaudimo". Tėvai turi duoti sutikimą raštu.

Visuomenei svarbių sprendimų, tarp jų ir teisės aktų priėmimui įtaką daro socialinė-kultūrinė aplinka, istoriškai susiklosčiusios tradicijos. Valstybėse, įteisinusiose eutanaziją, ši praktika turi didesnį ar mažesnį palaikymą. Pavyzdžiui, apklausų duomenys rodo, kad du trečdaliai Belgijos gyventojų pritaria eutanazijos įstatymo pataisai, įteisinančiai mirtinai sergančių vaikų eutanaziją. Kitas etiniu požiūriu problemiškas sritis (pagalbinį apvaisinimą, nėštumo nutraukimą ar pan.) gana liberaliai reglamentuojančios šalys (pvz., Skandinavijos valstybės ar Jungtinė Karalystė), eutanazijos neįteisina. Vienas iš daugelio argumentų, kuriais savo poziciją prieš eutanazijos įteisinimą grindžia Danijos etikos taryba, yra tas, kad įteisinus ir institucionalizavus eutanaziją, mirties pasirinkimas tampa legalia medicininio sprendimo alternatyva. Todėl pacientų, kurie namuose ar ligoninėje negauna tinkamos sveikatos priežiūros bei tampa našta artimiesiems (ar tokie jaučiasi), sprendimą pasirinkti eutanaziją gali lemti tik šios priežastys. Šis argumentas ypač aktualus sveikatos sistemoms, susiduriančioms su rimtomis nepakankamų resursų problemomis, pavyzdžiui, Lietuvai.