Europoje prasidėjo Vakarų Nilo karštligės sergamumo sezonas

Europos Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos duomenimis, 2013 m. gegužės 31 d. Astrachanės srityje (Rusijos Federacija) užregistruotas pirmas šiemet žmogaus susirgimo Vakarų Nilo (VN) karštlige atvejis.

Šioje srityje VN atvejai registruoti ir 2010-2012 m., bet šiemet karštligės plitimo sezonas prasidėjo daug ankščiau. Didžiausio (1999 m.) protrūkio metu registruota daugiau nei 500 šios ligos atvejų Volgogrado srityje (25 atv./100 tūkst. gyv.). atlikus klimato analizę, paaiškėjo, kad 1999 m. ir 2007 m. vasaros regione buvo karščiausios. Mokslininkų nuomone, šilta žiema tinkama išgyventi uodams šaltuoju metų periodu, o šiltas trečiasis metų ketvirtis stimuliuoja viruso augimą uodų organizme.

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras VN karštligės epidemiologinę priežiūrą pradėjo pirmą birželio savaitę. Sergamumo plitimo žemėlapiai bus atnaujinami kiekvieną penktadienį po pietų (iki spalio/lapkričio).

Pagrindinis atnaujinamų žemėlapių tikslas - informuoti visuomenės sveikatos specialistus apie epidemiologinę situaciją, siekiant organizuoti profilaktines priemones ir nacionalinį kraujo transfuzijos saugumą.

Registruoti Vakarų Nilo karštligės atvejai ES ir kaimyninėse šalyse 2013 m.

Ligos sukėlėjas – Vakarų Nilo virusas (VNV), priklauso Flaviviridae šeimos Flavivirus genčiai. Virusas išskirtas 1937 m. Ugandoje, Vakarų Nilo regione, šiuo metu paplitęs Afrikoje, Azijoje, Europoje, o pastaruoju metu plintantis ir Šiaurės Amerikoje. Pagrindiniai platintojai – uodai. Endemiškas Europoje virusas cirkuliuoja gamtoje uodas-paukštis-uodas transmisijos cikle. Svarbiausias platintojas, ypač Rytų Europoje, yra uodas Culex pipiens, bet virusą platina ir  daugelis kitų uodų rūšių.

1996-2001 m. išaugo VNV protrūkių skaičius tiek gyvūnų, tiek žmonių tarpe. 1998 m. VN encefalitas registruotas arkliams Italijoje, 2000 m. – Prancūzijoje. Atsižvelgiant į viruso endemiškumą, platintojų kompetenciją, pastovų paukščių migravimą, manoma, kad protrūkiai Europoje tęsis, infekcija plis.

VN karštligės inkubacinis periodas gali užtrukti nuo 3 iki 14 dienų. 80 proc. užsikrėtusiųjų infekcija yra besimptomė, daliai pacientų išsivysto švelni ligos forma, kuriai būdingas karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių, pilvo skausmai, silpnumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, limfadenopatija, liemens ir veido bėrimai. Švelnių infekcijų atvejais pasveikstama per 3-6 dienas. Sunkiomis ligos formomis suserga apie 1 proc. pacientų, kuriems gali išsivystyti meningitas ar encefalitas, poliradikulitai, tremorai, konvulsijos ir kt.
Lietuvoje yra nustatytos uodų, galinčių platinti VNV, rūšys,  tačiau ligos atvejų iki šiol nebuvo registruota.