Europiečiai gyvena ilgiau, bet 50 mln. žmonių serga lėtinėmis ligomis

Europos Sąjungoje maždaug 50 mln. žmonių serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, kasmet nuo jų miršta daugiau nei pusė milijono darbingo amžiaus žmonių ir ES ekonomikai tai kasmet atsieina apie 115 mlrd. eurų,

Visoje ES vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis padidėjo nuo mažiau nei 10 proc. 1960 m. iki beveik 20 proc. 2015 m. Numatoma, kad iki 2060 m. ši dalis padidės beveik iki 30 proc. Dėl gyventojų senėjimo, didėjančio sergamumo lėtinėmis ligomis ir biudžeto apribojimų reikės keisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemą, be kita ko, plėtoti e. sveikatos paslaugas, trumpinti ligoninėje praleidžiamą laiką geriau organizuojant pirminės sveikatos priežiūros ir bendruomenės priežiūros paslaugas, racionaliau skirstyti išlaidas vaistams, be kita ko, visapusiškai naudojantis generinių vaistų teikiamomis galimybėmis.

Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, vidutinė gyvenimo trukmė 2014 m. vis dar buvo daugiau nei penkiais metais trumpesnė nei ES vidurkis. Nuo 1990 m. vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo vidutiniškai trejais metais. 2014 m. ji siekė 74,7 m. Lietuvoje ypač skiriasi skirtingų lyčių vidutinė gyvenimo trukmė – sulaukusios 65 m. moterys vidutiniškai dar gyvena 19,5 metų, tuo tarpu vyrai vidutiniškai – 14,3 metus. Apskritai, vyrų mirtingumas 2014 m. buvo beveik du kartus didesnis nei moterų.

Lietuvoje 100 000 gyventojų 2013 m. teko 372 ankstyvos, ne užkrečiamųjų ligų sukeltos, ir galimai išvengiamos mirtys. Iš ES valstybių, tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje šis rodiklis yra aukštesnis. Iš visų ES šalių Lietuvoje 2013 m. buvo didžiausias mirtingumas (tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų) nuo išeminių širdies ligų. Lietuva 2013 m. buvo ketvirtoje vietoje pagal mirtingumą nuo insulto.

Lietuva 2013 m. Europoje pirmavo savižudybių skaičiumi – apie 70 mirčių 100 000 gyventojų (ES vidurkis – 20). Vyrai Lietuvoje žudėsi šešis kartus dažniau nei moterys. Šie dideli skaičiai siejami su įvairiais faktoriais, įskaitant psichologinį ir socialinį nesaugumą bei didelį priklausomybių nuo alkoholio ir  narkotikų skaičių.

Paskelbta ataskaita yra pirmasis Iniciatyvos „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ ciklo produktas. Kitas žingsnis – iki 2017 m. lapkričio mėn. parengti sveikatos būklės kiekvienoje iš 28 ES šalių profilius, kuriuose būtų visų pirma nurodyti kiekvienos šalies ypatumai ir problemos.