- Darius Sėlenis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estija – dar viena Europos šalis, kuri pastaruoju metu aplinkos ore užfiksavo radioaktyviojo jodo pėdsakų. Lietuvos radiacijos saugos centro direktorius Albinas Mastauskas ramina: "Tai itin žemas jodo-131 lygis, kuris žmogaus sveikatai nekelia jokio pavojaus."
Perspėjo jodo nevartoti
Radioaktyviojo jodo-131 pėdsakų atmosferos ore dar antrąją sausio savaitę užfiksavo Norvegijos radiacinę ir branduolinę saugą reguliuojančios institucijos specialistai.
Vėliau radioaktyviojo jodo pėdsakų buvo užfiksuota Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Pėdsakų taip pat užfiksavo ir Prancūzijos branduolinio saugumo institucija, o penktadienį – estai prie Estijos ir Rusijos sienos.
Tiesa, Europos šalyse užfiksuotas radioaktyviojo jodo kiekis yra itin mažas, todėl neturi neigiamos įtakos gyventojų sveikatai. 1 kub. m oro buvo užfiksuota 0,2–0,8 bekelerio (Bq). Galima gyventi patalpose, kai radono (radioaktyviųjų dujų) koncentracija 1 kub. m siekia 400 Bq.
"Skirtumas – tūkstančiai kartų. Dabar užfiksuoti radioaktyviojo jodo pėdsakai itin maži, sveikatai pavojaus nekėlė, nekelia ir nekels. Nekenkia ir kūdikiams. Svarbu neišsigąsti ir nepradėti naudoti jodo", – ramino ir patarė Radiacijos saugos centro direktorius A.Mastauskas.
Tai ne sprogimas
Lietuvoje taip pat yra stotis, kuri atlieka oro matavimus.
Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra Radiacinės saugos centrą informavo, kad aerozolių filtruose radioaktyviojo jodo neaptiko ir radiacinio fono pakitimų mūsų šalyje nepastebėjo.
Beje, duomenų kitimą radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemoje gali stebėti bet kuris gyventojas Radiacinės saugos centro interneto svetainėje (aktyvi nuoroda "Radiacinis fonas Lietuvoje").
Tiesa, Lietuvos radiacijos saugos centro direktorių domino, iš kur kilo šie pėdsakai, nes jodas-131 natūraliai neatsiranda, todėl šis elementas siejamas su žmogaus veikla. Versiją, kad radioaktyvusis jodas pasklido po sprogimo vasario 9 d. Prancūzijos šiaurėje esančioje Flamanvilio atominėje elektrinėje, kur buvo sužeisti penki žmonės, A.Mastauskas kategoriškai atmetė.
"Branduolinės avarijos metu išmetamas ne tik radioaktyvusis jodas, bet ir kiti radionuklidai – cezio izotopai 134, 137, kurie pasklinda ore ir fiksuojami monitoringo stotelėse, – aiškino specialistas. – Taip buvo fiksuota įvykus sprogimui Černobylio ir Fukušimos atominėse elektrinėse."
Svarbu neišsigąsti ir nepradėti naudoti jodo.
Ar prisipažins kaltininkai?
Įvertinus, kad radioaktyvusis jodas kas aštuonias dienas skyla ir sumažėja perpus, o šio elemento pėdsakai aplinkos ore pastebimi nuolat jau nuo sausio pradžios, A.Mastauskas mano, kad tai sklinda iš mokslo tiriamųjų reaktorių arba radiofarmacinių preparatų gamybos.
Realiausia versija – radioaktyvusis jodas pateko į aplinkos orą radiofarmakologinių preparatų gamybos proceso metu, nes tuomet naudojami įvairūs radionuklidai (vienas jų – radioaktyvusis jodas).
"Tokių atvejų Europoje jau buvo, vienas paskutinių – Vengrijoje, – aiškino A.Mastauskas. – Dabar laukiama, kokios šalies radiacinę ir branduolinę saugą reguliuojanti institucija pirmoji užfiksuos vietą arba prisipažins patys kaltininkai."
Lietuvos radiacijos saugos centro direktorius pasidžiaugė, kad šiais laikais stebėjimo sistema veikia efektyviai.
"Dabar nebe tie laikai, kai beveik kiekvienas norintysis galėjo bandyti branduolinį ginklą. Niekas nepraslys pro akis, jei kas nors bus užfiksuojama atmosferos ore. Be to, dirba ir žvalgybų, radiacinę ir branduolinę saugą reguliuojančios institucijos, – tikino A.Mastauskas ir priminė 2011 m., kai po žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje įvyko avarija Fukušimos atominėje elektrinėje. – Tuomet raminau, kad tai Lietuvai pavojaus nekelia. Tačiau nors mus skiria apie dešimt tūkstančių kilometrų, galime sulaukti pavojaus nekeliančių radioaktyvių pėdsakų. Po trijų savaičių taip ir įvyko."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...