- Violeta GUSTAITYTĖ
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasvalietę Vidą Kurlinskienę (57 m.) pirmas epilepsijos priepuolis užklupo jaunystėje, dar besimokant paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje. Išsigandusi ligos ji net atsisakė planų studijuoti, tačiau vienus metus gyvenusi abejonėse, Vida susiėmė, susidraugavo su liga ir dabar gali didžiuotis, kad gyvenime pasiekė tiek, kiek kitas ir sveikas būdamas nepadaro.
Susirgo po galvos traumos
Vida Kurlinskienė mano, kad susirgo epilepsija dėl jaunystėje patirtos galvos traumos. Pirmas priepuolis užklupo mokykloje laikant abitūros egzaminą. Gydytojai diagnozavo epilepsiją, skyrė gydymą.
„Tuomet išsikapsčiau ir egzaminus išlaikiau, bet stoti mokytis toliau bijojau. Nors priepuoliai buvo reti ir nestiprūs, studijuoti išdrįsau tik po metų. Nepasidaviau nevilčiai, įgijau vairuotojo pažymėjimą, neakivaizdiniu būdu baigiau Vilniaus buhalterijos technikumą, vėliau – Žemės ūkio akademiją, dirbau buhaltere revizore. Nebuvo lengva, bet užsispyriau ir pasiekiau ką norėjau“, – prisimena Vida.
Liga nesukliudė ir šeimą sukurti. Būdama dvidešimties V.Kurlinskienė ištekėjo, susilaukė dviejų sūnų ir dukros.
Ligą „nustūmė“ į šoną
Būdama 25-erių metų V.Kurlinskienė kartu su sutuoktiniu pradėjo dalyvauti automobilių mėgėjų slalomo varžybose, yra tapusi Lietuvos moterų čempione. Automobilių sporto varžybose Vida dalyvavo penkiolika metų.
Apie 70 proc. pacientų pavyksta išgydyti vaistais, ir priepuoliai nebesikartoja. Apie 30 procentų gydymas vaistais nebūna toks efektyvus.
„Ligą tiesiog „nustūmiau“ į šalį ir gyvenau kaip visi, nes jei būčiau nuolat graudinusis, nieko nepasiekčiau, o tik varyčiau save į depresiją“, – teigia V.Kurlinskienė. Epilepsija vis primindavo apie save, tačiau vaistais ją pavykdavo gana gerai kontroliuoti. Nors Vidai teko ne kartą ir ligoninėje gulėti, tačiau būdavo ir gana ilgų periodų, kai liga tiesiog atsitraukdavo. „Buvo laikotarpis, kai net trejus metus neištiko nė vienas epilepsijos priepuolis. Nuolat vartojau vaistus, tačiau esu įsitikinusi, kad daug kas priklauso ne tik nuo medikamentų, bet ir nuo manęs pačios, nuo optimistinio požiūrio“, – tvirtina V.Kurlinskienė.
Reikia palaikymo
Pati susidraugavusi su liga, Vida negalėjo abejingai žiūrėti, kai sergantys epilepsija žmonės gyvena užsidarę, vengia viešumos. Sergančiuosius epilepsija ji 2002 m. subūrė į draugiją „Nepraraskime vilties“.
„Norėjau likimo draugus paskatinti ir savo pavyzdžiu: liga neturi griauti gyvenimo, mes privalome siekti tikslų, nenumoti į juos ranka tik todėl, kad sergame“ , – pasakoja V.Kurlinskienė.
Draugijai ji vadovavo aštuonerius metus. Be darbo, visuomeninės veiklos ji ir dabar negali išbūti. Šiuo metu ji dirba Pasvalio krašto neįgaliųjų klubo „Užjausk draugą“ pirmininke ir apklausėja vienoje bendrovėje. „Nors turiu keturis anūkus, darbas, bendravimas su kitais panašaus likimo žmonėmis padeda nepasiduoti ligai“, – sako Vida.
Specialisto komentaras
Lietuvos epileptologijos draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Konsultacinio epilepsijos ir miego sutrikimų centro vadovė gydytoja neurologė doc. dr. Rūta Mameniškienė:
– Epilepsija – lėtinė neurologinė, galvos smegenų liga. Jai būdingi pasikartojantys priepuoliai dėl labai stiprios, staiga kylančios smegenų ląstelių elektrinės iškrovos, kuomet sutrikdoma normali smegenų veikla.
Epilepsijos simptomai gali būti įvairūs, jie priklauso nuo to, kurioje vietoje kyla „elektrinė audra“ ir kiek ji išplinta į kitas smegenų sritis.
Jei elektros iškrova lieka vieno pusrutulio ribose, turime židininį epilepsijos priepuolį, kuriam būdingi įvairūs požymiai (priklausomai nuo to, kur yra priepuolį sukeliantis židinys): vienos ar kitos kūno pusės trūkčiojimas, tirpimas, atsijungimas nuo aplinkos su pačepsėjimu ar kokia nors veikla, kurios pacientas po to neprisimena. Priepuolis trunka trumpai – paprastai keletą sekundžių, ilgiausiai pusantros minutės.
Generalizuoti priepuoliai (kai elektrinė iškrova vyksta apimdama abu smegenų pusrutulius) taip pat gali pasireikšti trumpu atsijungimu nuo aplinkos, primenančiu užsisvajojimus, viso kūno trūkčiojimais, kuriuos pacientas jaučia. Labiausiai atpažįstami ir pavojingiausi yra generalizuoti toniniai kloniniai traukuliai, kuriems būdingas staigus sąmonės sutrikimas, lydimas kritimo su kūno įsitempimu, trūkčiojimais. Neretai prikandamas liežuvis, nevalingai pasišlapinama. Jei toks priepuolis ištinka žmogų jam stovint, einant, jis griūdamas gali stipriai susižeisti.
Epilepsiją sukelia labai įvairios priežastys, ne visais atvejais jos būna aiškios. Dalis šios ligos priežasčių yra žinomos: epilepsijos židininiai priepuoliai kyla dėl struktūrinių pakitimų smegenyse – kraujotakos sutrikimų, auglių, patirtų traumų, smegenų uždegimų, senatvinių smegenų pakitimų. Taip pat lemia genetiniai veiksniai.
Vaikams būna įgimtas smegenų pažeidimas, įgytas formavimosi metu, kol vaisius dar yra motinos įsčiose, arba gimdymo trauma. Vaikams epilepsiją gali sukelti tokios pačios priežastys kaip ir suaugusiesiems: infekcija, smegenų uždegimas, kraujotakos sutrikimai, genetiniai faktoriai. Paveldimumas dėl ligos būna kaltas tik retais atvejais.
Pritaikius tinkamiausią medikamentą, teisingas jo dozes, apie 70 proc. pacientų pavyksta išgydyti vaistais, ir priepuoliai nebesikartoja. Apie 30 procentų gydymas vaistais nebūna toks efektyvus, ir priepuoliai jiems kartojasi. Tuomet ieškoma kitų gydymo būdų. Daliai jų gali būti taikomas chirurginis gydymas.
Kai kuriais atvejais gali būti taikoma klajoklio nervo stimuliacija, gilioji galvos smegenų stimuliacija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių4
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...