Endokrinologijos skyrius – profesionalų komanda

Diabetas paprastai prisimenamas lapkričio viduryje, kai minima šios ligos diena, bet Klaipėdos universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus medikai su ja susiduria kasdien. Šis skyrius yra vienintelis toks Vakarų Lietuvoje.

Ligą pajunta per vėlai

Apmaudu, bet realybė tebėra tokia, kad maždaug pusė visų sergančiųjų diabetu nė nenutuokia apie tai. Keletą metų šie žmonės gali nejausti jokių šiai klastingai ligai būdingų simptomų. Būtent todėl šeimos gydytojai ragina žmones kasmet pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Dažnai apie ligą sužinoma tik tada, kai aukštas gliukozės kiekis kraujyje jau būna pakenkęs įvairiems sergančio žmogaus organams ir reikia sudėtingo kompleksinio gydymo.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) gydomi ligoniai, kuriems diabetas sunkiai kontroliuojamas, išsivysčiusios dauginės komplikacijos. Kai kuriems jų dėl inkstų pažeidimo būtina dializė, kitiems – operacinis gydymas dėl išsivysčiusių opų ar gangrenos galūnėse.

Didžiausias Vakarų Lietuvoje

KUL gydytojai endokrinologai rūpinasi ne tik sergančiais diabetu, bet ir kitų endokrininių liaukų patologijų turinčiais ligoniais.

Skyriuje vienu metu gali būti gydoma 30 pacientų, medikai pastebi, kad ligonių kaita yra didžiulė.

Kasmet čia gydoma iki 1400 pacientų. Per 30 metų veikiantis skyrius yra tapęs visos Vakarų Lietuvos endokrinologijos centru.

Visi ligoninės gydytojai endokrinologai kasdien dirba ir ligoninės ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje. Tai patogu jau vien todėl, kad didesnės pagalbos stokojantys pacientai iškart nukreipiami į ligoninės skyrių, o gydytojas gali toliau stebėti pacientą, jam atliekamus tyrimus ir koreguoti gydymą. Panašiai dirbama Skandinavijos šalyse bei JAV.

Ambulatoriniame skyriuje gydytojai endokrinologai irgi gali atlikti retus, ne kiekvienoje ligoninėje atliekamus tyrimus. Dėl to čia dažnai nustatomos ir retos endokrininės ligos (antinksčių, posmegeninės liaukos patologijos). Jų patikslinimui pacientai dažnai nukreipiami į Endokrinologijos skyrių detalesniems ir neretai sudėtingiems tyrimams bei mėginiams (toks tyrimo būdas, kai skiriami tam tikri preparatai ir žiūrima, kaip keičiasi hormonai, koks organizmo atsakas į vaistus). Be to, į ligoninę skubiai guldomi ūmiomis arba sunkiausiomis ligos formomis sergantys žmonės. Neretai, kai pacientui nustatomas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, šeimos gydytojai nesiryžta imtis juos gydyti.

KUL gydytojai endokrinologai bendradarbiauja su regiono šeimos gydytojais, kurie, kilus reikalui, pacientus siunčia tiesiai į ligoninę. Taip išvengiama gaišaties laukiant eilėje pas endokrinologą.

Dalį pacientų į ligoninę po konsultacijos pasiunčia gydyti ar tirti kitų Klaipėdos ar kitų miestų poliklinikų endokrinologai, specializuotai pagalbai pacientai perkeliami iš kitų miestų ligoninių.

Įtarę endokrinines ligas, į ligoninės endokrinologijos skyrių pacientus nukreipia ir kitų specialybių gydytojai: kardiologai, chirurgai, nefrologai ir kiti.

Čia dažnai gydomi ligoniai, kuriems reikia kelių sričių specialistų konsiliumo. Kartais būtini ir tam tikri specialūs radiologiniai tyrimai ar procedūros, kuriuos galima atlikti tik stacionare.

Dirba su kitų sričių gydytojais specialistais

KUL yra visos galimybės ištirti paciento ligas. Itin tiksli, standartizuota laboratorija atlieka platų spektrą tyrimų.

Ligoninės laboratorijoje nuolat diegiamos šiuolaikinės ir naujausios tyrimų technologijos, kurios padeda išaiškinti vis subtilesnes, sunkiai nustatomas ligas. Jos techninės galimybės leidžia nustatyti ir neuroendokrininius navikus (pvz., chromograninas A, kalcitoninas), įvertinti ligos eigą po operacijos ar kito onkologų, su kuriais endokrinologai dažnai bendradarbiauja, skirto gydymo.

Ligoninėje atliekami ir radiologiniai ir branduolinės diagnostikos tyrimai, be kurių gydytojai endokrinologai sunkiai išsiverstų. Branduolinės medicinos skyriaus galimybės leidžia atlikti skydliaukės ir prieskydinių liaukų, kaulų scintigrafijas, radioizotopais tiriama dėl neuroendokrininių navikų .

KUL yra visos galimybės multidisciplininiam sergančiųjų diabetu ištyrimui.

Diabetas yra sudėtinga liga su daugybe komplikacijų, pažeidžiančių visus žmogaus organus, todėl gydytojai dirba drauge su įvairiais kitais specialistais: neurologais, angiochirurgais, chirurgais, oftalmologais. Jiems tenka atskirti patologijas, kurias sukelia diabetas, o kurias – kiti negalavimai.

Gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis prisiminė kelis jaunus pacientus, kuriems buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, nors iki to visų bėdų priežastimi buvo įvardijamas diabetas. Atlikę specifinius tyrimus, kolegos gydytojai neurologai padėjo diagnozuoti retą ir sudėtingą ligą.

Didžiulę pagalbą gydytojams endokrinologams teikia toje pačioje ligoninėje dirbantys angiochirurgai, kurie padeda skubiai nustatyti dėl diabeto išsivysčiusį galūnių kraujagyslių pažeidimą, kai dėl susidariusių krešulių sutrinka ar net visai sustoja kraujotaka kojose. Toks bendras skubus darbas padeda išvengti liūdnos ligos pasekmės – kojos amputacijos. Endokrinologijos skyriuje pacientus, sergančius diabetu, konsultuoja gydytojai oftalmologai, kurie daliai tokių ligonių nustato šios ligos komplikacijas akių dugnuose. Šiuos pacientus endokrinologai nukreipia į ligoninėje veikiantį lazerio kabinetą.

Ne tik diabetas yra sritis, kurioje endokrinologai bendradarbiauja su kitų specialybių gydytojais: gabūs ir aukštą kvalifikaciją įgiję neurochirurgai ligoninėje operuoja galvos auglius, hipofizės patologijas, kurių diagnostika ir pooperacinė priežiūra neįmanomos be bendro darbo su gydytojais endokrinologais. Šie paprastai įvertina ligonio būklę prieš operaciją ir stebi jo būklę po jos. Abiem etapais atliekami brangūs hormonų tyrimai, mėginiai. Skydliaukės, antinksčių operacijas atlieka patyrę chirurgai, vėliau ligoniai stebimi ambulatoriškai.

Diabetu suserga nėštumo metu

Svarbi ir reikšminga Endokrinologinio skyriaus pacientų dalis yra diabetu sergančios nėščiosios.

Vos sužinojusios apie užsimezgusią gyvybę, tokios moterys turi kreiptis į gydytojus endokrinologus. Jie patikslina galimas komplikacijas, įvertinama pacienčių būklė, paskiriamas ar koreguojamas gydymas.

Kitai daliai moterų cukrinis diabetas išsivysto tik nėštumo metu. Vadovaujantis dabar galiojančia tvarka, 24-28-ąją nėštumo savaitę moterims atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Tam tikras angliavandenių apykaitos sutrikimas nustatomas gana ženkliam moterų skaičiui, taip atsitinka dėl pasikeičiančios hormonų situacijos, dalis moterų turi genetinį polinkį į diabetą, kitoms jis vystosi dėl antsvorio, kitos turi problemų, nes pastoja ir gimdo būdamos vyresnio amžiaus. Daliai moterų po gimdymo šis sutrikimas lieka, kartais diagnozuojamas cukrinis diabetas.

Medikai spėja, kad tokių moterų daugės, nes į šį sutrikimą požiūris rimtėja, net nedidelis gliukozės kiekio kraujyje nukrypimas nuo normos vertinamas kaip ligos apraiška.

Gydytojų endokrinologų rūpestis skyriuje – kaip įmanoma labiau išvengti neigiamo padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje poveikio mamai ir būsimam vaikui. Kai kurioms sergančiųjų diabetu nėščiųjų gydymas insulinu pakeičiamas gydymu insulino pompa. Kol kas tai aukščiausia diabeto gydymo galimybė pirmojo ir kai kuriems antrojo tipo diabetu sergantiems ligoniams.

Naujovės gerina būklę

Endokrinologijos skyriaus gydytojų žinios ir galimybė naudoti moderniausius aparatus padeda ligoniams ir didina jų pasitikėjimą specialistais. Skyriaus medikai turi galimybę prijungti pacientams gliukozės kiekį kraujyje kas dvi minutes sekantį aparatą – atliekamas vadinamasis nuolatinis gliukozės monitoravimas. Su tokiu sensoriumi ligonis gyvena savaitę, po to specialiu prietaisu duomenys perkeliami į duomenų bazę. Taip gaunami detalūs duomenys, parodantys, kaip keičiasi gliukozės kiekis ne tik dieną, bet ir naktį. Toks progresyvus pacientų, sergančių diabetu, tyrimo būdas taikomas KUL Endokrinologijos skyriuje jau ketverius metus.

Be to, skyriaus gydytojai vis dažniau susiduria su pacientais, turinčiais specialius „Abbott“ firmos aparatus FreeStyle Libre, kuriais taip pat nuolat matuojamas gliukozės kiekis specialiu po oda įvedamu ir 14 dienų veikiančiu sensoriumi. Pats žmogus paprastai turi specialų aparatą arba net mobiliojo ryšio telefonu gali fiksuoti cukraus kiekį, nebadydamas sau pirštų. Lietuvoje tokių gliukozės matavimo aparatų nėra, bet sergantieji diabetu atsiveža juos iš kitų šalių. Skyriaus gydytojams tai taip pat nėra naujiena.

Tokios naujovės leidžia puikiai kontroliuoti gliukozės kiekį, o gavę tokių duomenų išklotines, gydytojai gali taikyti patį tiksliausią gydymo būdą.

Naujausi, progresyviausi būdai labai padeda ir psichologine prasme, ypač jauniems žmonėms, kuriems nustatomas cukrinis diabetas.

Gydytojams talkina slaugytojos

KUL ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje dirbančios slaugytojos diabetologės bendrauja su pacientais, konsultuoja juos visais aktualiais klausimais.

Slaugytojos ligoniams pasakoja ne tik apie dietas, bet ir apie technikos naujoves, padedančias nesunkiai ir patikimai nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

Be to, šios medikės atlieka ir pėdų priežiūrą diabetu sergantiems žmonėms specialia įranga aprūpintame kabinete.

Ligoninės konsultaciniame skyriuje naudojamas neurotenziometras – aparatas, skirtas jutimams galūnėse įvertinti. Jis padeda vertinti ir ligonio sveikatos pokyčius, laiku paskirti gydymą. Tokių aparatų Lietuvoje yra vos keli, tad nenuostabu, kad juo tirtis pacientai atvyksta ne tik iš Klaipėdos.

Žinia apie ligą negrįžtamai pakeičia sergančio diabetu žmogaus, bei jo artimųjų kasdienybę. KUL Visos ligoninės Endokrinologijos skyriuje dirbančių medikų žinios bei diegiamos naujovės skirtos padėti ligoniams, gerinti jų gyvenimo kokybę, stabdyti ligų vystymąsi bei jų komplikacijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lins

Lins portretas
Kaip gražu viskas popieriuje Jokių nesklandumų.Tinkamas kontroles priemones atsiveža iš kitų šalių? O Lietuvoje 80 eurų neįgalumo išmoka VISKAM.Pabandyk patekt į tą Jūsų skyrių kol nemiršti.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atskleidė, ką svarbu žinoti apie dehidrataciją žiemą
    Atskleidė, ką svarbu žinoti apie dehidrataciją žiemą

    Nors šaltuoju metų laikotarpiu dažnam atrodo, kad troškulys užklumpa kur kas rečiau, tokia savijauta tėra saviapgaulė. Siekiant palaikyti skysčių balansą, gaivinti organizmą gėrimais būtina net ir žiemą, mat dehidratacija tada ne k...

  • Devyni mažai girdėti faktai apie motinos pieną
    Devyni mažai girdėti faktai apie motinos pieną

    Motinos pienas, nors gausiai tyrinėjamas mokslininkų, vis dar turi paslapčių. Pavyzdžiui, kodėl berniuką maitinančios motinos piene yra 25 proc. daugiau kalorijų nei maitinančios mergaitę? Kodėl pieno sudėtis kinta keičiantis maitinimo laikui? ...

  • Nustatoma daugiau prekybos nesaugiais maisto papildais atvejų
    Nustatoma daugiau prekybos nesaugiais maisto papildais atvejų

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipia vartotojų dėmesį, kad nustatoma vis daugiau prekybos maisto papildais atvejų, kai dėl jų sudėtyje esančių neautorizuotų Europos Sąjungoje (ES) medžiagų, uždraudžiama jai...

  • J.Brėdikis: svarbu išsivalyti ir nuo dvasinių toksinų
    J.Brėdikis: svarbu išsivalyti ir nuo dvasinių toksinų

    Apie žmogų – visatos dalį, jo subtiliąsias energijas ir informacinę komunikaciją. Pradedant ląstelės DNR iki globalaus lygmens. Apie visuotinę nelygybę ir mus supančias matricas. Apie tai ir dar daugiau – septintoji akademiko Jurgio Br...

  • Medikų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė
    Medikų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė

    Vyriausybei ir medikams tariantis dėl galimybės didinti atlyginimus, pastarieji atveria vis daugiau sveikatos sistemos piktžaizdžių. ...

  • Vaistai – tarsi picos: bus galima užsisakyti telefonu?
    Vaistai – tarsi picos: bus galima užsisakyti telefonu?

    Sąmyšis dėl vaistų receptų sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą privertė keisti savo poziciją. Belieka tikėtis, kad ministras atšauks idėją priversti gydytojus savo pacientus gydyti telefonu. ...

    3
  • Mitybos specialistė apie vaikų pusryčius: ką valgyti, o ko ne?
    Mitybos specialistė apie vaikų pusryčius: ką valgyti, o ko ne?

    Vaikų pusryčiams tinka šie patiekalai ir produktai: sumuštiniai, jeigu jiems naudojama bemielė pilnagrūdė duona be cukraus ir jeigu sumuštinyje nėra perdirbtų mėsos produktų, vaisiai, uogos, riešutai, avokadai, blyneliai, j...

  • Kas lemia, kurie vaistai receptiniai, o kurie – ne?
    Kas lemia, kurie vaistai receptiniai, o kurie – ne?

    Kodėl registruoti vaistai taip ilgai būna receptiniai, juk tai – ne šventa karvė, stebisi Seimo narė gydytoja Irena Degutienė. Jos nuomone, apskritai receptinių vaistų turėtų būti kuo mažiau. Tad kokiais kriterijais remiantis nusprend...

    8
  • Abiturientės gyvenimą sukrėtusi tragedija: sukniubo ir šaukė, kad miršta
    Abiturientės gyvenimą sukrėtusi tragedija: sukniubo ir šaukė, kad miršta

    Abiturientės Ugnės ir jos tėčio gyvenimas per vieną akimirką apsivertė aukštyn kojomis. Dėl staiga plyšusios kraujagyslės mergina buvo paralyžiuota. Užtruko, kol buvo nustatyta tikroji diagnozė, skirtas adekvatus gydymas. Laimei, daba...

    14
  • Sveikatai palankus maistas – jau ant darželinukų stalo
    Sveikatai palankus maistas – jau ant darželinukų stalo

    Netylant diskusijoms, kaip maitinti vaikus darželiuose, kas atsakingas, kad ugdymo įstaigas pasiektų kokybiški ir sveikatai palankūs produktai, kaip paskatinti vaikus valgyti sveikai, Kėdainių lopšelis-darželis jau žengia žingsnį į pri...

    3
Daugiau straipsnių