Emocinis valgymas: siūlo neatsisakyti blogo maisto

Anot jo, žmonės valgo netinkamą, bet skanų maistą kompensuodami savo patiriamus neigiamus jausmus, todėl antsvorio problema itin susijusi su psichologija.

Veikia šeimos emocinis raštingumas

Kalbant apie antsvorį ir nutukimą, situacija blogėja, tai rodo tiek Lietuvos, tiek pasaulio statistika, LRT RADIJUI sako Artiomas Šabajevas. Kaip teigia jis, reikia į problemas ir sprendimų paiešką žiūrėti kompleksiškai: „Negalima išskirti sričių, kurios vienareikšmiškai daro didesnę įtaką valgymo sutrikimams. Tai ne vien mityba ar nepakankamas fizinis aktyvumas, o sąlygų kompleksas, kurios suformuoja tą netinkamą elgesį ar gyvenimo būdą šeimoje.“

Pasak A. Šabajevo, viena antsvorio ir nutukimo problemos sudedamųjų dalių – sudėtinga emocinė situacija. „Tai ir stresas, ir nepakankamas visos šeimos emocinis raštingumas – nesugebėjimas išreikšti emocijų, tvarkytis su perteklinėmis. Išgyvenimai daro įtaką žmonių pasirinkimams ir tam, kaip jie kompensuoja tuos patiriamus jausmus. Valgymo sutrikimų problemos labai susijusios su psichologija.“, – aiškina pašnekovas.

Daržovių, košių, vaisių valgymas dažnai vaikui pateikiama kaip priekaištas. Tėvai akcentuoja – tu blogai darai, nevalgai daržovių, sėdi prie kompiuterio, o turi valgyti tą ir aną.

Kaip tvirtina A. Šabajevas, didelė problema yra tai, kad tėvai, norėdami padėti vaikams rinktis tinkamesnį maistą, dažnai perlenkia lazdą: „Daržovių, košių, vaisių valgymas dažnai vaikui pateikiama kaip priekaištas. Tėvai akcentuoja – tu blogai darai, nevalgai daržovių, sėdi prie kompiuterio, o turi valgyti tą ir aną. Tai formuoja vaikų pasipriešinimą ir nenorą, nes būna susieta su neigiamu elgesiu.“

A. Šabajevo teigimu, vaikų emocinis pasaulis sudėtingas, nes jie patiria spaudimą gerai mokytis, turėti pasiekimų, realizuoti save ir pan. „Iššūkiai sukelia sunkius išgyvenimus ir taip kyla noras valgyti maistą, suteikiantį malonumą. To maisto pas mus yra apsčiai, galimybių jį gauti – taip pat daug. Tačiau ugdytojų funkcija yra ne eliminuoti pasirinkimą, o išmokyti pasirinkti“, – sako pašnekovas.

Pirmiausia, specialisto tvirtinimu, reikia išmokyti vaikus suprasti, kodėl jie nori vienokio ar kitokio maisto: „Turime išmokyti vaikus santykio su maistu. Mūsų visuomenei labai trūksta sąmoningo valgymo. Ne tik žinojimo, ką pasirinkti, bet ir ką valgyti. Pataisius šį dalyką, išnyktų daug problemų. Jei vaikas žinotų, kodėl traškučiai jam teikia malonumą, jis imtų pasitenkinti mažesniu jų kiekiu ir valgytų lėčiau. Raginu ne atsisakyti blogo maisto, o suprasti, kodėl tai valgai, pasirinkti teisingą porcijos dydį ir suprasti, kad su tokiu maistu gaunama perteklinė energija, kurią reikia išnaudoti.“

Kad pokyčiai padėtų

Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ prezidentė, gydytoja Rūta Petereit sako, kad valgyti galima visko, bet tam tikrus kiekius ir tam tikru laiku. „Įgūdžius reikia pradėti formuoti jau darželinukams. Jei šeimos gydytojas pastebėjo, kad pradinių klasių mokinys išsiskiria savo ūgiu ir svoriu, reikia atkreipti į tai dėmesį. Suformavus taisykles ir teisingą maisto pasirinkimą, problemos išnyks“, – aiškina specialistė.

Įgūdžius reikia pradėti formuoti jau darželinukams.

Anot R. Petereit, statistika rodo, kad antsvorio ir nutukimo problemų itin daug tarp paauglių vaikinų: „Tai gali lemti ir mažiau dėmesio šeimoje, paauglių uždarumas. Atsiranda draugai, kurie galbūt renkasi netinkamą maistą. Jei šeima neįsitraukia, vaikas palūžta ir renkasi lengvesnį kelią.“

A. Šabajevas teigia, kad šeimos gydytojui nustačius, kad vaiko svoris neatitinka normų, vaikas siunčiamas pas endokrinologus ir pan. „Dažniausiai jokie nukrypimai nebūna nustatomi, nes nutukimo problema – susijusi su netinkamu gyvenimo būdu. Tuomet gydytojai suteikia rekomendacijas ir taip baigiasi išorinė pagalba“, – tikina specialistas.

Pasak A. Šabajevo, kartais tėvai leidžia vaikus į sporto klubus, būrelius, tačiau tai nepasiteisina: „Vaikai, turintys antsvorio, patiria frustraciją, atsisako tuos būrelius lankyti. Tėvai susiduria su dilema, ką daryti toliau. Jei vaikas nenori fizinio ugdymo, reikia kalbėti apie mitybą ir atkreipti dėmesį į pačių tėvų mitybą. Reikia kalbėti ir apie suaugusiųjų pokyčius. Dažniausiai šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų pasiryžtą keistis kartu su vaiku, atsiranda ilgalaikių pokyčių.“

Klaidos dabar, pasekmės – ateityje

R. Petereit tvirtina, kad maitinimosi klaidos nulemia sveikatos problemas, atsirasiančias po 10–15 metų. „Dabar vyrauja širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, blogasis cholesterolis, sąnarių problemos ir pan. Antsvorio turintis žmogus dažnai sako, kad nieko blogo nejaučia ir atrodo sau gražus. Nutukimas ne tik liga, bet ir netaisyklingo gyvenimo būdo pasekmė. Ištyrus žmones paaiškėja, kad 95 proc. neturi jokių endokrininių problemų. Gera žinia, kad mažėja moterų, turinčių antsvorio, bet vis tiek daugėja vyrų, pasižyminčių nutukimu“, – aiškina pašnekovė.

Pasak R. Petereit, nusprendus keisti gyvenimo būdą reikia galvoti ne apie rezultatą, o pirmiausia nusistatyti realų tikslą: „Reikia galvoti apie tai, kaip pagerės sveikata, o ne numestus penkis ar dešimt kilogramų. Kalbant apie vaikus, jų medžiagų apykaita greita, tad jei į pokyčių įsitraukia visa šeima, galima matyti teigiamus rezultatus.“

R. Petereit tikina, kad reikia ne tik valgyti vaisius ir daržoves, bet ir bent 60 minučių per dieną judėti. „Reikia išeiti pasivaikščioti, nepaisant to, kokios oro sąlygos. Tą pasivaikščiojimų valandą galima ir išskaidyti į kelias dalis. Nebūtina tempti vaiko į būrelius, geriau susitarti, kad jis mažiau sėdės prie kompiuterio“, – aiškina specialistė.

Anot R. Petereit, būtina kalbėti apie cukraus žalą, o tai galima padaryti įtraukiant vaikus ir paauglius į apsipirkimo procesą: „Tėvai gali paprašyti pagalbos, kartu su vaiku spręsti, kokią rinktis duoną ar kitus produktus.“