Ekologija aplinkoje, lėkštėje ir kūne

Žmogaus sveikata yra tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje gyvename, ir su mityba. Sveika mityba ir sveikas maistas – ar tai lygiareikšmiai dalykai? Perkant tariamai sveikus produktus žmogaus lūkesčiai gali prasilenkti su realybe.

Sveika mityba ar sveiki produktai

Sveikos mitybos specialistė Vilija Vedlūgienė, šiuo metu studijuojanti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną, aktyviai domisi savo profesine sritimi.

"Norėdamas sveikiau maitintis žmogus neretai išsigąsta: ką jam dabar valgyti? Alternatyvų visada yra, tik reikia ieškoti, klausti, konsultuotis su specialistais", – teigia moteris.

Sveiką mitybą žmonės suvokia skirtingai: vieniems tai vegetariškas ar veganiškas meniu, kiti stengiasi vartoti daugiau grūdinių produktų, treti jų atsisako. Dar kitiems svarbiausia yra subalansuota mityba. V.Vedlūgienės nuomone, žmonės dažnai nekreipia dėmesio nei į produktų kokybę, nei į jų derinamumą bei dažnai sumaišo jų per daug, tikintis daugiau naudos. Nepasidomima, kaip sveikiau vartoti vieną ar kitą maisto produktą.

Žmogaus fizinė ir emocinė būsenos yra labai glaudžiai susijusios su mityba. Vilijos nuomone, į žmogų reikėtų žiūrėti kaip į visumą, neskirstyti jo į dalis: "Jeigu yra darna žmogaus galvoje, mityboje ir judesyje, tada ir sveikata yra gera."

Mityba yra labai svarbi. Kaip automobiliui reikia degalų, taip žmogui reikia maisto, nes jis teikia energijos. V.Vedlūgienė perspėja, kad turime būti labai atidūs, nes aplinka nėra švari, maistas nėra kokybiškas ir natūralus, dėl to ligos sparčiai jaunėja, jau vaikai turi antsvorio.

Sveikos mitybos pagrindas – maistinių medžiagų vertė organizmui. Ekologiški produktai šių medžiagų turi gerokai daugiau ir yra kur kas sotesni, nei neekologiški ir auginti chemizuotuose ūkiuose.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje ekologinės gamybos ūkių yra 2445. Iš jų 929 – gyvulininkystės, 1527 – mišrūs augalininkystės ir gyvulininkystės, 569 – pieno ūkiai. Pagal dirbamos žemės plotą Lietuvos ekologiniai ūkiai sudaro šiek tiek daugiau nei 5 proc. Šiuo metu Lietuvoje ekologinu laikomas tik 100 proc. ekologinis ūkis.

Pirmiausia – už švarą

Ūkine veikla užsiimanti Vijolė Aleknavičienė su šeima į kaimą atsikraustė beveik prieš dešimtmetį. Tada teko priimti sprendimą, kokį ūkininkavimą pasirinkti. Ilgai svarstyti jiems nereikėjo: "Buvo keista gerti vandenį, kuriame gausu trąšų ir druskų."

Ekologiniu ūkininkavimu šeima nusprendė užsiimti todėl, kad čia nenaudojami chemikalai. O tai nauda sveikatai ir aplinkai. Kaip tik tuo metu pradėjo populiarėti ekologinės idėjos, atsirado daugiau informacijos.

"Mūsų pasirinkimas buvo už švarų produktą ir už švarią gamtą", – pabrėžė ūkininkė.

Ekologiniame ūkyje galima naudoti specialias sertifikuotas trąšas. Galima netręšti niekuo, tik parinkti sėjomainą, nes kiekvienas augalas palieka po savęs tam tikrų mikroelementų, organikos junginių. Ūkininkas turi stebėti eiliškumą, kas keičiasi, kuo kitas augalas minta.

"Apdorojamas cheminėmis medžiagomis augalas ilgainiui tampa neatsparus virusams ir bakterijoms, nes yra dirbtinai palaikomas, nebegeba natūraliai įsisavinti reikalingų medžiagų", – žiniomis dalijasi ūkininkė Vijolė.

Ji teigia, kad tręšiami augalai spėja įsisavinti tik dalį cheminių medžiagų, o kita dalis lieka dirvožemyje. Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų. Esant lietingam sezonui trąšos išplaunamos, nuteka į gruntinius vandenis, į upes, ežerus. Jeigu labai sausa, trąšos taip pat neįsisavinamos. Rezultatas – daugiau teršiamas dirvožemis, nei suteikiama nauda augalams.