Ebolos karštligė 2015-aisiais: liepto galas žudikui?

 Po kelių dešimtmečių, kai rengė trumpus, žudikiškus antpuolius iš centrinės Afrikos miškų, Ebolos karštligė 2014 metais virto pasauline grėsme, bet galingas jos protrūkis gali pranašauti ir jos smukimą, mokslininkams skubant nustumti ją į medicinos istorijos išnašas.

Nuo vienintelio užsikrėtimo atvejo skurdžioje Vakarų Afrikoje ši epidemija išplito į judrius miestus, nužudė tūkstančius žmonių ir pasėjo baimę tokiuose tolimuose regionuose kaip Europa ir Amerika.

Nuo pat pradžių rugpjūčio mėnesį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) davė leidimą naudoti eksperimentinius vaistus ir jau yra koks tuzinas pirmaujančių kandidatų į vaistų nuo Ebolos karštligės kūrėjus.

„Žmonės labai tikisi, kad mes galbūt matysime kažkokius pirmuosius rezultatus baigiantis pirmajam (2015 metų) ketvirčiui“, – sakė Michaelas Kurilla (Maiklas Kurila) iš JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID).

„Jei pasirodys, kad šie dalykai tikrai veiksmingi, mes galbūt galėsime patvirtinti kai kuriuos iš jų, o tada turėti vaistus ar konkrečius licencijuotus gydymo metodus dėl Ebolos“, – sakė jis.

Ebolos virusas, kuris pirmą kartą buvo diagnozuotas buvusiame Zaire 1976 metais, iki 2012 metų per 24 protrūkius nužudė 1 590 žmonių. Mirtingumas nuo šios ligos blogiausiais atvejais būdavo iki 90 proc. užsikrėtusiųjų, aukos dažnai patirdavo didžiulį vidinį ir išorinį kraujavimą.

Tačiau Ebolos karštligė pareikalavo labai mažai aukų palyginti su tokiomis ligomis kaip AIDS ar maliarija ir prasiveržė tik skurdžiuose, atokiuose rajonuose, o vaistų tyrimai yra riboti ir skatinami daugiausia tik JAV vyriausybės nuogąstavimų dėl biologinio teroro.

„Kol kas nebuvo daug stimulų privačiam sektoriui investuoti ir komercinti produktus, kurie galėtų būti reikalingi tik skurdžiausiose pasaulio dalyse“, – sakė Sharon Lewin (Šaron Levin), Melburno universiteto Doherty (Doherčio) infekcijų ir imuniteto instituto direktorė.

Nuo šių metų pradžios Ebolos karštligė pareikalavo daugiau kaip 6 800 gyvybių, iš Gvinėjos išplito į kaimynines Vakarų Afrikos šalis ir nulėmė pirmuosius užsikrėtimo atvejus ne Afrikoje: du Jungtinėse Valstijose ir vieną Ispanijoje.

Vyriausybėms uždarius sienas ir ėmus tikrinti lėktuvų keleivius, abejingumas šiai epidemijai išgaravo ir farmacijos kompanijos ėmė lenktyniaudamos kurti vaistus, skiepus ir greitesnius, mobilius diagnostinius testus.

Kalbant apie vakcinas neseniai buvo pranešta apie gerus rezultatus dėl „cAd3-ZEBOV“ pradinių saugumo testų sveikų savanorių grupėje Jungtinėse Valstijose.

„Gaminame maždaug 20 tūkst. papildomų šios kandidatės į vakcinas dozių, kad galėtume, jei tęsiami 1-osios fazės testai bus sėkmingi, pradėti kitas fazes, (kaip tikimasi), 2015 metų pradžioje“, – nurodė kompanija „GlaxoSmithKline“.

Vaistų grupėje favoritas „Zmapp“ jau buvo skirtas virtinei susirgusių medicinos darbuotojų, nors jo veiksmingumas nėra įrodytas, o dozės baigėsi.

Plataus poveikio spektro antivirusiniai vaistai taip pat bandomi, o netrukus prasidės gydymo metodų panaudojant nuo Ebolos karštligės pasveikusių žmonių kraują ar plazmą bandymai.

Mokslininkai mano, kad ši epidemija bet kuriuo atvejų per metus bus suvaldyta, bet perspėja, kad virusas išliks gyvūnų „rezervuare“, galbūt, vaisėdžiuose šikšnosparniuose, kurie jį kartais per glaudžius kontaktus perduoda žmonėms.

Ir nors puoselėjamos viltys dėl farmacinio proveržio, kai kurie ekspertai sako, kad geriausias sprendimas yra medicininės infrastruktūros gerinimas ir infekcijų kontrolės priemonės, tokios kaip ligonių izoliavimas, kontaktų nustatymas ir švietimas.

„Protrūkiai, kurie vyko praeityje, jie buvo sustabdyti be vakcinos“, – sakė virusologas Davidas Heymannas (Deividas Heimanas), vadovaujantis Pasaulio sveikatos saugumo centrui (Centre on Global Health Security).