Didžiausi sausėjančių akių priešai: ką darome ne taip?

Vaistininkas Robertas Medutis sako, kad šaltuoju metų sezonu retas žino, kaip teisingai rūpintis akimis, todėl žmonės itin dažnai skundžiasi dviem didžiausiomis problemomis – varginančiu ašarojimu ir akių sausėjimu.

„Žiemą vėjas ir šaltis džiovina akies paviršių, o organizmas, norėdamas apsiginti, pradeda drėkinti akį ir ima riedėti ašaros. Ašarojimas yra sveika apsauginė reakcija, tačiau daugeliui tai sukelia rimtą diskomfortą“, – sako vaistininkas.

O štai sausų akių sindromui didelį poveikį turi patalpų šildymas: kuo intensyviau šildoma, tuo stipriau oras paveikia akis dengiančią natūralią ašarų plėvelę, akys išsausėja, tampa jautresnės, gali atsirasti deginimo jausmas, dilgčiojimas. Pasak R. Medučio, akių sausumas dar stipriau pasireiškia tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų, diskomfortą gali sukelti ir ryškus dirbtinis apšvietimas.

Pagrindinė problema, kad žmogus, dirbantis su kompiuteriu, susitelkia tik į ekraną, įsitempia, nuo intensyvaus žvilgsnio mirksėjimo dažnis retėja ir akys sudrėkinamos nepakankamai.

Skundžiasi vis jaunesni

Sausų akių sutrikimais paprastai dažniausiai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės. Organizmui senstant, lėtėja reikalingų medžiagų gamyba, pritrūksta ašarų liaukų ir drėgmės gaunama mažiau. Vis dėlto, pasak R. Medučio, akių sausumu vis dažniau skundžiasi ir jauni žmonės, o tokia tendencija jau neramina.

„Jaunų žmonių, kurių žvilgsnis didžiąją dienos dalį nukreiptas į kompiuterių ar kitų išmanių prietaisų ekranus, akių būklė kelia nerimą, Pagrindinė problema, kad žmogus, dirbantis su kompiuteriu, susitelkia tik į ekraną, įsitempia, nuo intensyvaus žvilgsnio mirksėjimo dažnis retėja ir akys sudrėkinamos nepakankamai“, – sako vaistininkas.

Akių sausumas ne vienintelė tokių įpročių pasekmė. Besaikis ir intensyvus žiūrėjimas į prietaisų ekranus gali sukelti ir regėjimo sutrikimus, palaipsniui vystosi trumparegystė.

5 minučių terapija

Pasak „Eurovaistinės“ vaistininko, nuolat dirginamos akys sparčiau sensta, tad jas reikėtų nuolat stiprinti, prižiūrėti. Akims svarbus vitaminas A, žuvų taukai, liuteinas. Šių medžiagų ir vitaminų galima gauti ir su maistu – ypač akims naudingos morkos ir mėlynės. Tačiau bene svarbiausia taisyklė, kuri gali padėti apsaugoti akis nuo perštėjimo ir sausėjimo, yra kasdienis akių drėkinimas.

„Pajutę diskomfortą akyse, kai kurie bando jas drėkinti vandeniu, tačiau tai labai laikina pagalba. Norint palaikyti nuolatinę drėgmę, reikėtų pasitelkti dirbtines ašaras ar akių lašus, kurie ir drėkina, ir panaikina deginimo, karščio pojūtį“, – pažymi R. Medutis ir pataria dėl tinkamiausių preparatų ir gydymo pasitarti su vaistininkais ar gydytojais.

Drėkinti svarbu ne tik akis, bet ir patalpas. Pasak R. Medučio, sausas patalpų oras bus mažiau kenksmingas, jei namus ar darbo kabinetą reguliariai vėdinsite.

Ne ką mažiau svarbu leisti akims pailsėti nuo ekranų, o tam padės labai paprastas pratimas. Kartą per valandą darykite maždaug 5 min. pertrauką, atsipalaiduokite, pramankštinkite akis žiūrėdami į tolį, pasukiokite akių obuolius visomis kryptis. Toks pratimas – svarbus poilsis ir jums, ir akims.