Demokratiška vadovė nenori būti ponia: daug kas susidaro iš smulkmenų

Daryti gerus darbus normalu, kaip ir kvėpuoti. Svarbiausia – būti žmogumi, su visais bendrauti kaip su lygiais sau, kad ir kokias pareigas užimtum. Tai moters, vadovaujančios beveik tūkstančio darbuotojų būriui, kredo.

Direktorė prie konvejerio

"Nesijaučiu ponia, kolektyvo akyse nenoriu būti viršininke, noriu būti kolege", – nustebina uždarosios akcinės bendrovės "Gintarinė vaistinė" generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

Vaistinės – farmacijos įmonės. Kur farmacija – ten dideli pinigai. Tokia nuomonė vyrauja mūsų visuomenėje. O tie, kurie turi daug pinigų, yra ponai. Tačiau kai farmacijos įmonės generalinė direktorė net paprastų lankytojų išeina pasitikti į koridorių, užuot laukusi jų savo kabinete, kai pokalbio prisėda greta, užuot likusi vadovės kėdėje, šiais veiksmais patvirtina savo žodžius: pirmiausia esame žmonės, o tik po to tam tikrų pareigų darbuotojai.

Nuoširdus atviras žvilgsnis, neklusni rudų plaukų sruoga ir atviras prisipažinimas: "Labai džiaugiuosi, kad dirbu čia. Man labai patinka mūsų darbinė atmosfera", – ne apie pinigus, o apie žmones kalbą pradeda R.Bagdonavičienė.

Kokia ji, koks tai darbas? Važiavusieji į Vilnių, vos įsibėgėjus nuo Kauno, kairėje kelio pusėje neabejotinai matė oranžinį pastatą su užrašais "Limedika" ir "Gintarinė vaistinė".

Uždaroji akcinė bendrovė "Limedika" – tai Nacionalinės farmacijos grupės įmonė, užsiimanti didmenine vaistų prekyba: tiekia juos ir kitas medicinos paskirties prekes visoms Lietuvoms vaistinėms, ligoninėms. Uždaroji akcinė bendrovė "Gintarinė vaistinė" taip pat priklauso Nacionalinės farmacijos įmonių grupei ir vykdo mažmeninę vaistų bei kitų medicinos paskirties prekių prekybą. Vadinasi, R.Bagdonavičienė – visų Lietuvos "Gintarinių vaistinių" vadovė, be to, yra Lietuvos vaistinių asociacijos, Nacionalinės vaistų verifikacijos organizacijos, "Limedikos" bendrovės valdybų narė. Ne vienus metus dirbo "Limedikos" generaline direktore, taigi patirties – per akis, nors moteris dar gana jauna.

"Gintarinės vaistinės" uždarajai akcinei bendrovei vadovauju jau ketveri metai, o įmonių grupėje pradėjau dirbti nuo užsakymų priėmimo iš vaistinių dar studijų Vytauto Didžiojo universitete metais. Pavykdavo suderinti darbą ir studijas, o jas baigusi taip ir likau čia, galima sakyti, čia užaugau", – nusišypso R.Bagdonavičienė, net ir būdama "Limedikos" generaline direktore retkarčiais eidavusi padirbėti į sandėlį.

Tam, kad iš arti pamatytų, ar visi procesai gerai veikia, pabendrautų su sandėlio darbuotojais, išgirstų jų vertinimus.

Didžiausia vertybė – žmogus

"Kai kasdien eini į darbą kaip į šventę, nors ši frazė skamba banaliai, esi laimingas. Rytą atsikėlusi niekada negalvoju, kad laukia sunki diena. Man atrodo, jei ne visi, tai dauguma mūsų jaučiasi taip pat", – nesiliauja džiaugusis R.Bagdonavičienė.

Beje, kaip jaučiasi darbuotojai, domimasi periodiškai vykdomais tyrimais. Jie vadovybei suteikia galimybę sužinoti, kuo darbuotojas nepatenkintas, kas jam negerai, bet nedrįsta apie tai pasakyti. Anketos anoniminės, svarbu ne autorius, o turinys. Jį išanalizavus daromos išvados, priimami sprendimai.

"Mano kabineto durys visada atviros. Jei kam reikia pasitarti, gauti atsakymą į kankinantį klausimą – visada randu laiko. Juk didžiausia vertybė bendrovėje – jos darbuotojai", – tikina vadovė.

"Atmosfera darbe sukuriama iš kolegiškų santykių, o jie – iš vertybių, kurias propaguojame. Mes vadovaujamės atsakingos laisvės principais, pas mus mažai reikalavimų, ataskaitų, kontrolės. Daug ką kiekvienas darbuotojas sprendžia pats, už daug ką yra asmeniškai atsakingas", – vadovavimo metodus atskleidžia generalinė direktorė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kur ji viso to išmoko? Anot R.Bagdonavičienės, metodus diktuoja noras, kad visiems būtų smagu ateiti į darbą, kuriame praleidžiama trečdalis paros.

"Norisi, kad tas laikas būtų malonus. Nesakau, kad viskas pas mus idealu, nėra problemų. Jas sprendžiame, o pagarba vienas kitam tarp kolegų – šventas dalykas. Kiti iš šalies stebisi, kaip mes gražiai bendraujame. Man atrodo, tai normalu, taip visur turi būti. Nesuprantu, kaip galima kalbėti pakeltu balsu", – svarsto moteris.

Akivaizdu, kad nuo vadovo priklauso labai daug.

Dėmesys smulkmenoms

"Vieną rytą atėjau į darbą ir nustebau: įmonės sienos tuščios! Po akimirkos supratau, kad keičiasi tapybos darbų paroda", – vėlgi nuoširdžiai, atvirai apie savo kasdienybę pasakoja didelės bendrovės vadovė.

Pasirodo, kolektyvui nesvetimas meno pojūtis. Čia nuolat rengiamos dailininkų darbų parodos. Jas atidarant autoriai pristato savo darbus, papasakoja apie save, savo kūrybą. Ekspozicijos keičiamos kas tris keturis mėnesius. Mums lankantis "Gintarinės vaistinės" biure, buvo eksponuojami tapytojo Juozo Pranckevičiaus darbai. Anksčiau vyko žymių tapytojų Svajūno Armono, Antano Beinaravičiaus, Algimanto Kliaugos parodos. Nuo gegužės planuojama eksponuoti Aleksandro Vozbino jubiliejinę parodą.

"Periodiškai organizuojame susitikimus su įžymiais žmonėmis. Pas mus viešėjo diplomatas Vygantas Ušackas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, finansininkai Gitanas Nausėda, Jekaterina Rojaka, buvę krepšininkai Šarūnas Marčiulionis, Darius Maskoliūnas, Robertas Javtokas, galiūnas Žydrūnas Savickas ir kiti. Tokie susitikimai – smagūs darbiniai intarpai. Savo teritorijoje esame įsirengę gatvės krepšinio, paplūdimio tinklinio, paplūdimio teniso aikšteles. Laisvu nuo darbo metu labai sveika pasportuoti, orui atšilus daug kas eina pietauti į lauką – esame įsirengę pavėsines", – darbuotojų reikalais nesiliauja rūpintis vadovė.

Vos išgirdusi pašnekesį, kad gerai būtų atsivežti iš miesto ledų karštą vasaros dieną, direktorė iškart sumojo: reikia nupirkti šaldiklį ledams laikyti.

"Daug kas susidaro iš smulkmenų", – apibendrina.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, vaistininkų profesinis mokymas, už kurį apmoka įmonė, – jau ne smulkmenos. Net ir didžiuliai renginiai visam kolektyvui, kai apžvelgiami rezultatai, šventės, kuriose dalyvauja ir šeimos nariai, čempionatai, varžybos, sveikatos patikrinimai, profilaktiniai skiepijimai – tai įprasta ir natūralu.

Vaistų kaina

Vis dėlto vaistai – tikrai ne smulkmena. Iš čia, "Limedikos" sandėlių, jie keliauja į kitas didmenos įmones, vaistines. "Gintarinių" vaistinių Lietuvoje yra 241, "Norfos" – 100. Vienas skaudžiausių aspektų vaistininkų santykiuose su pirkėjais – kaina.

Generalinė direktorė R.Bagdonavičienė žino, kad dėl to kaltinami farmacininkai, nors tie, kurie paduoda mums vaistus ir paima už juos nustatytą sumą, tikrai niekuo dėti.

"Vaistų kainą nustato jų gamintojai, didmenos ir mažmenos antkainis apibrėžtas įstatymu. Jį reguliuoja valstybė. Mes suinteresuoti mažesne kaina, vaistininkui maloniau dirbti, kai ji tenkina pirkėją", – R.Bagdonavičienė pripažįsta, kad mažas pensijas gaunantiems senoliams pagal jų pajamas vaistai tikrai sunkiai įperkami, todėl "Gintarinėse vaistinėse" antradieniais senjorai prekių gali įsigyti pigiau.

Vaistininkams dėl aukštų kainų neretai tenka išklausyti pirkėjų pretenzijas, nors vaistai yra ypatinga, išskirtinė prekė, ją parduodantiesiems priskirta daug funkcijų ir atsakomybės. Pavyzdžiui, "Gintarinės" ir "Norfos" vaistinės, vienintelės Lietuvoje, taiko vaistų suderinamumo programą. Ji sukurta Skandinavijoje, kai kurių šalių nupirkta ir įdiegta visiems gydytojams ir vaistininkams.

"Mes programą nusipirkome patys savo lėšomis. Joje – apie 20 tūkst. vaistų nesuderinamumo atvejų. Kas ketvirtį duomenys atnaujinami vadovaujantis naujausiais moksliniais tyrimais. Kiekvienas vaistininkas tą informaciją mato savo kompiuterio ekrane ir pirkėjui gali pasakyti, ar dera vaistus vartoti vienu metu", – aiškina R.Bagdonavičienė.

Esant nesuderinamumo požymių, kartais pakanka vienus vaistus gerti ryte, kitus – vakare. Jei atvejis sudėtingesnis, vaistininkas susisiekia su vaistus paskyrusiu gydytoju ir ieško optimalaus sprendimo.

Greipfrutų sultys, pienas gali perpus sumažinti kai kurių vaistų veikliosios medžiagos poveikį.

"Dažnai tarpusavyje nedera nereceptiniai vaistai, kai žmonės juos perka savo nuožiūra. Tai matydamas vaistininkas klausia, keliems ligoniams jie perkami", – pastebi medicininio išsilavinimo neturinti, bet didžiulę darbo farmacijoje patirtį sukaupusi vaistinių vadovė.

Pasirodo, į "Norfos" ir "Gintarinę" vaistines galima atsinešti vartojamus vaistus bei paprašyti patikrinti, ar jų šalutinis poveikis nesikerta, ar nepadarys didelės žalos sveikatai. Dar labai svarbu, kuo vaistai užgeriami. Tam reikia vartoti tik vandenį, o ne sultis, pieną, kavą ar arbatą.

"Greipfrutų sultys, pienas gali perpus sumažinti kai kurių vaistų veikliosios medžiagos poveikį. Pavyzdžiui, neteisingai užgeriant antibiotikus, vietoj suaugusiojo dozės organizmas gauna vaikišką. Tokiu atveju bakterijos ne nugalimos, o treniruojamos", – perspėja R.Bagdonavičienė.

Ji nebijo, kad aiškinant apie vaistų nesuderinamumą sumažės pardavimas. Juk jie skirti sveikatai gerinti, o ne jai kenkti.

"Tiems, kurie rūpinasi savo sveikata, ne tas pats, ką jie vartoja. Kai žino, kad vaistai suderinti, geria drąsiau ir visus, kiek paskirta. Juk būna, kad, vengdami šalutinio poveikio, vos pasijautę geriau nusprendžia vaistų nebevartoti. Neatsitiktinai žmonės jų daug prikaupę, nors gydytojai paskiria tiek, kiek reikia", – pastebi R.Bagdonavičienė.

Altruizmas ir labdara

"Gintarinėje" ir "Norfos" vaistinėse dirbantieji žino: laimėjus profesiniame konkurse, kuriame vertinama ne tik kompetencija, bet ir tai, kaip bendraujama su klientais, galima laimėti nemenką prizą: kelionę ar savaitgalį sanatorijoje.

"Stengiamės, kad žmonėms dirbti būtų įdomu, gera", – pakomentuoja generalinė direktorė.

Į pastabą, kad tik farmacininkai gali skirti lėšų tokioms brangioms dovanoms, R.Bagdonavičienė atsako tvirtai: "Manau, kad visi gali, jei nori. Tai, apie ką papasakojau, ne viskas reikalauja didelio biudžeto, tiesioginių išlaidų."

Ir tai čia daroma ne dėl to, kad darbuotojai neišeitų kitur. Maža darbuotojų kaita – veiklos padarinys.

Esant nesuderinamumo požymių, kartais pakanka vienus vaistus gerti rytą, kitus – vakare.

"Tai, ką darai iš širdies, gauni grąžą, visiškai jos nesitikėdamas", – ištaria direktorė.

Paramos fondas "Rūpestinga širdelė" remia neturtingų šeimų, neįgalius vaikus, ir šiuo atveju grąža – moralinis pasitenkinimas.

"Man atrodo, yra normalu, kai tie, kurie gali, padeda tiems, kurie negali. Visa tai atsiranda iš noro daryti gera. Aš noriu dalytis, nesijaučiu didele ponia, bendraudama noriu kalbėtis kaip lygi su lygiu, nes visi pirmiausia esame žmonės, o tik po to tam tikrų pareigų darbuotojai", – apibendrina moteris, šias nuostatas neabejotinai paveldėjusi iš tėvų, Druskininkuose žinomų gydytojų.

Uždaroji akcinė bendrovė "Gintarinė vaistinė" jau ne pirmi metai remia Nuoširdžiausio Kauno gydytojo konkursą. Ar dėl to, kad gydytojai mažai uždirba?

"Gydytojo profesija mums labai artima, esame gydymo proceso tęstinė grandis. Neretai ūmiai susirgusieji ir negalėdami patekti pas gydytoją ateina pasitarti pas vaistininką. Žinome medikų rūpesčius, vargus, darbą, mūsų veiklą reguliuoja tos pačios institucijos. Žodžiu, vienoje valtyje sėdime", – plačiai nusišypso R.Bagdonavičienė, moteris altruistė, mylinti savo darbą, žmones ir gyvenimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių