Dėlių augintoja: nusiėmus įsisiurbusią dėlę, kraujavimo stabdyti nereikia

Norintys išvengti nemalonių pojūčių dėl dėlių įkandimo, turėtų jas nusiimti laiku, tačiau jei dėlė ir įkando, baimintis nėra ko. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtina įmonės, auginančios medicinines dėles, direktorė Aura Gorbikienė.

„Mažosios dėlės net negalvoja nykti“

„Gyvenu prie Šaltuonos upės, kur vanduo nėra labai sraunus. Vos tik išsimaudžiusi ir išlipusi į krantą, ant kojų randu įsisiurbusias 2–4 dėles. Gal jos ir nėra pavojingos, tačiau vis tiek nemalonu. Gal yra koks nors būdas nuo jų apsisaugoti?“ – teiraujasi tinklalapiui LRT.lt parašiusi Angelė K.

Išgirdęs šį klausimą, vienas garsiausių šalies gamtininkų prof. Ričardas Kazlauskas sako, kad moteris tikriausiai kalba ne apie medicinines dėles, kurios Lietuvoje yra labai retos ir įrašytos į Raudonąją knygą, bet apie mažąsias kraujasiurbes, kurios yra paplitusios mūsų šalyje.

„Bet jos ypatingos žalos nedaro ir upėje išnaikinti jų tikrai neįmanoma. Medicininė dėlė yra nykstanti Lietuvoje, todėl ir saugoma valstybės. O mažosios niekas nesaugoja, kaip jos gyveno anksčiau, taip gyvena ir dabar, net negalvoja nykti“, – sako gamtininkas.

Pasak R. Kazlausko, medicininės dėlės yra paplitusios nedideliuose ežeruose, o mažosios kraujasiurbės – ežeruose bei upėse.

Gydymu dėlėmis užsiimanti Aura Gorbikienė patikslina, kad medicininė dėlė yra vienintelė, kuri turi specialų raštą, o kitų dėlių yra virš 300 rūšių.

„Reikėtų pamatyti gyvai ar jų nuotrauką, kad tiksliai įvertintume, kokia tai dėlė. Žmonės dažnai man skambina ir teiraujasi, bet, kiek teko kalbėti su žvejais, nelabai kur yra medicininių dėlių. Nesu girdėjusi, kad jų būtų ir Jurbarko rajone, tik Nemune prie Birštono pati esu mačiusi“, – tvirtina A. Gorbikienė.

Nėra pavojingos gyvybei

A. Gorbikienė ramina, kad dėlės nėra pavojingos gyvybei ar sveikatai, tiesa, yra ir tokių, kurios minta dvėseliena ir turi patogeninių bakterijų.

„Bet dar nesu girdėjusi, kad jos būtų pavojingos gyvybei. Jas nusiimti reikėtų laiku pastebėjus, bet jei įkando – nėra ko baimintis. Jei žmogus nemoka kitaip atkabinti, reikėtų prie tos vietos užberti druskos ar spirito. Kraujavimo stabdyti nereikia, nes jis pats sustos – organizmas turi apsaugines funkcijas, kurios neleidžia žmogui nukraujuoti“, – ramina A. Gorbikienė.

Anot verslininkės, dėlės gali būti pavojingos tiems, kurių yra labai skystas kraujas, ar pagyvenusiems, kurie naudoja didelius kiekius heparino. „Tačiau ir jiems turi įkasti 20 dėlių, kad padarytų kažkokią žalą“, – priduria A. Gorbikienė.

Dėlių klasei priklauso apie 300 parazitinių ar plėšrių kirmėlių rūšių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyveno ar gyvena apie dvi dešimtis rūšių. Daugumą dėlių galima aptikti negiliuose, gėluose vandens telkiniuose. Jos turi prisitvirtinimo organus – siurbtukus, straubliuką arba žandus aukos odai pradurti, ir išskiria specialią medžiagą, neleidžiančią kraujui krešėti.

Medicininė dėlė naudojama gydymui, todėl jos ne tik gaudomos natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir specialiai veisiamos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių