- Aigustė Tavoraitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, ketvirtadienį, minima Nacionalinė Dauno sindromo diena. Mūsų visuomenėje šį genetinį sutrikimą vis dar lydi gajūs mitai. Pirmiausia reikia žinoti, kad Dauno sindromas nėra liga – tokį sutrikimą turintis vaikas gali išaugti nuostabiu žmogumi.
Sindromas „jaunėja“
Vidutiniškai vienas iš septynių šimtų naujagimių turi Dauno sindromą. Toks skaičius jau ilgą laiką išlieka panašus ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose valstybėse.
„Dar tiksliai nėra išsiaiškinta, kas nulemia šį genetinį sutrikimą. Jei esant kitiems raidos sutrikimams tam tikros sąsajos tarp tėvų ligų, jų vartojamų toksinių medžiagų yra randamos, Dauno sindromo atveju to padaryti negalime“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja gydytoja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė.
Ji priminė, kad šiandien aišku viena – didžiausią įtaką susilaukti tokio vaiko turi motinos amžius: kuo moteris vyresnė, pradedant nuo 35-erių, tuo rizika didėja. „Nepaisant to, galima sakyti, jog Dauno sindromas „jaunėja“, tokių vaikų vis dažniau susilaukia kur kas jaunesnės mamos“, – pastebėjo L.Mikulėnaitė.
Lydi ir kiti sutrikimai
Pagrindinis požymis, leidžiantis atskirti Dauno sindromą nuo kitų raidos sutrikimų, – protinis atsilikimas. Jis gali būti įvairių lygių: kuo atsilikimas yra didesnis, tuo sunkesnė tokio vaiko adaptacija sociume.
„Daugiausiai – 95 procentai atvejų, esant 21 chromosomos trisomijai – susiduriama su vidutiniu protiniu atsilikimu. Labai retai vaikas būna labai stipriai protiškai atsilikęs, vos trims procentams diagnozuojama lengva sutrikimo forma.
Visgi tai – ne visada pagrindinis kriterijus vertinant vaiko būklės sudėtingumą. Ją smarkiai apsunkinti gali papildomos medicininės ligos – širdies yda, skrandžio problemos ir kt.“, – kalbėjo specialistė.
Nereikia persistengti
Didžiausias iššūkis gimus tokiam vaikui tenka jo artimiesiems. Sulaukę kitokio nei tikėjosi vaiko tėveliai patiria šoką.
„Labai svarbu suvokti, jog Dauno sindromas nėra liga. Su šiuo sutrikimu gimstama ir tenka išmokti gyventi. Natūralu, kad tokia atžala pareikalauja itin daug rūpesčio ir globos.
Tačiau neretai tėvai, patirdami visuomenės spaudimą, ima jausti didžiulę kaltę, jog pagimdė tokį vaiką. Ir neretai norėdami ją išpirkti kiek persistengia – stengiasi investuoti ir samdo kuo daugiau geriausių gydytojų“, – pastebėjo L.Mikulėnaitė.
Ji neatmetė įvairių sričių specialistų – kineziterapeutų, logopedų, ergoterapeutų, specialiųjų pedagogų, meno terapijos specialistų – svarbos ugdant tokį vaiką, tačiau, jos nuomone, kiekybė nebūtinai užtikrina efektyvią pagalbą.
„Kiekvienam vaikui reikia individualių užsiėmimų, tačiau reikia suvokti, jog iš jų vaikas pasiims tiek, kiek leis jo galimybės. Svarbiausia yra laiku gauti raidos postūmius, pavyzdžiui, fiziniai pratimai yra svarbūs tiek, kad vaikas individualiai vystytųsi savo tempu“, – pabrėžė gydytoja.
Pasak jos, atžalos nereikėtų žūtbūt tempti prie tariamos normos naudojantis visų įmanomų specialistų pagalba, bet užmirštant tiek vaiko, tiek savo ir šeimos gyvenimą.
Padėti atrasti gabumus
Kiek sėkmingai vaikas gebės integruotis į visuomenę, labiausiai nulemia tai, kaip jis mokės pasirūpinti savimi.
„Tėvams nereikėtų vaiko atriboti nuo aplinkos ir tarsi uždaryti į stiklinį narvą. Atžalą būtina išmokyti pasirūpinti elementaria buitimi namuose, elgtis gatvėje, įstaigoje, mokėti bendrauti su draugais. Tai Dauno sindromą turinčiam vaikui duos kur kas daugiau naudos, nei pastangos pas logopedą išmokyti vaiką kalbėti taip, kaip mes norėtumėme, nors to pasiekti neįmanoma“, – aiškino vaikų neurologė.
Be to, tyrimai parodė, jog vaiką didaktiškai mokant namuose pasiekiami žymiai prastesni rezultatai, nei atžalą ugdant žaidžiant, tiesiog būnant kartu, keliaujant. „Tokiu būdu žymiai lengviau parodyti, kaip yra naudojami aplinkui esantys daiktai, atrasti jų funkcijas. Taip įmanoma ir nežymiai pakelti tokio vaiko intelekto lygį“, – pasakojo L. Mikulėnaitė.
Dauno sindromą turintiems žmonėms ypač svarbu atrasti savo gabumus, mėgiamą veiklą, dar geriau, jei ji atneša naudos. „Tuomet ir žmogus jausis reikalingas, didės jo savivertė. Tada gerėja ir vaiko vystymasis“, – pastebėjo gydytoja.
Integraciją stabdo stereotipai
Specialistė priminė, kad tokių žmonių integraciją stipriai stabdo vis dar stereotipais apipintas visuomenės požiūris.
„Šiandien įrašyti tokį vaiką į įprastą darželio grupę – titaniškas darbas. Ir jų priimti nenori ne tiek administracija, kiek sveikų vaikų tėvai. Tačiau yra įrodyta, kad tokiose integruotose grupėse geriau vystosi tiek turintieji Dauno sindromą, tiek „normalūs“ vaikai. Pastarieji tokiu atveju turi tapti mokytojais – žinoti daugiau ir taip tobulėti. Europos šalyse pakliūti į inkliuzuotus darželius susidaro didžiulės eilės“, – pasakojo L. Mikulėnaitė.
Neretai klaidingai manoma, kad toks vaikas gali turėti daug elgesio problemų. Kitas mitas – Dauno sindromu sergantys vaikai yra labai švelnūs, geri, paklusnūs. „Jie yra tokie patys žmonės kaip ir mes, tik šiek tiek kitaip mąstantys. Juk sveikas vaikas taip pat taps bus piktas ir nesukalbamas, jei iš jo reikalausi daugiau, nei jis gali padaryti, kovos už save, jei bus žeminamas. Teisingai skatinant, Dauno sindromą turintį vaiką, gerbiant jį kaip asmenybę galima išauginti nuostabų žmogų“, – pabrėžė Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba6
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...