Dantų priežiūra – ne mada, o būtinybė

  • Teksto dydis:

Plati ir graži šypsena – tarsi vizitinė kortelė. Deja, dažnas lietuvis šypsena susirūpina ir į specialistus kreipiasi tik atsiradus skausmui ar blogam burnos kvapui, o odontologus vis dar sieja su baime ir nemaloniais pojūčiais.

Tyrimai rodo, kad lietuvių burnos higienos įpročiai dar gerokai atsilieka nuo amerikiečių, tačiau „amerikietiška“ vadinamos spindinčių lygių baltų dantų šypsenos nori daugelis.

Vaistinių duomenys rodo, kad dantų priežiūros priemonių kategorija stabiliai auga jau kelintus metus iš eilės. Pasak specialistės Rimos Jūratės Gerbutavičienės, per pirmąjį šių metų ketvirtį burnos priežiūros priemonių šio tinklo vaistinėse parduota 15 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pernai šios prekių grupės augimas sudarė 8 proc.

„Nors ypač vyresnio amžiaus lietuviams dar trūksta tinkamų burnos priežiūros įgūdžių, vistik pastebime, kad lankytojai labiau domisi, kaip tinkamai prižiūrėti dantis, ir yra linkę eksperimentuoti, rinktis brangesnę, bet kokybiškesnę burnos higienos priemonę nei anksčiau. Tai galima sieti ir su sveikos gyvensenos mados sąlygotu išaugusiu dėmesiu sveikatai, ir su iš JAV atėjusiu suvokimu, kad šypsena yra vienas iš pirmųjų žmogų reprezentuojančių atributų“, – sako R. J. Gerbutavičienė.

Ji pastebi, kad jau kuris laikas į vaistines užsukantys lankytojai aktyviai konsultuojasi, nori ne tik įsigyti pirmą patikusią prekę, bet žinoti jos ypatumus, net atskirų sudėtinių dalių poveikį ir tikisi profesionalios konsultacijos.

Trūksta elementarių įpročių

Pernai atliktas lietuvių burnos priežiūros įpročių tyrimas atskleidė odontologus šokiruojančią statistiką, kad beveik 40 proc. lietuvių dantis valosi vos kartą per dieną. Tiesa, kiek geresnė situacija didmiesčiuose – jų gyventojai burnos priežiūrai skiria daugiau dėmesio, kaip ir jaunesnio amžiaus žmonės.

Panašias tendencijas stebi ir burnos higienos specialistė Indrė Dautartienė: „Didelė dalis gyventojų vis dar nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių. Tenka susidurti, kai vos penkiasdešimtmetį perkopę žmonės stokoja elementarių burnos higienos žinių ir jau turi klibančius dantis“.

Vis dėlto specialistė pastebi, kad situacija po truputį keičiasi į gerąją pusę. Šiandien gyventojai aktyviau konsultuojasi, tariasi, kokias priemones naudoti, nors dar prieš kelerius metus tekdavo primygtinai siūlyti ir mokyti dantų priežiūros pagrindų.

Ženklas susirūpinti sveikata

Balti spindintys dantys nėra tik grožio reikalas – dantų spalvos pokyčiai yra vienas pirmųjų galimų dantų problemų ženklų, o burnos higiena turi didelę įtaką ne tik psichologinei gyvenimo kokybei, bet ir sveikatos būklei. Odontologai pabrėžia, kad ilgalaikiai burnos ertmės susirgimai gali atsiliepti širdies ir virškinimo sistemos ligoms.

Stipriausią įtaką šypsenai daro mitybos bei gyvensenos įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas. Ypač stipriai viršutinį emalio sluoksnį veikia ir apnašas bei dantų tamsėjimą skatina kava, arbata, gazuoti gėrimai, raudonasis vynas ir net tamsūs padažai.

Vis dėlto ne visi dantų išvaizdos pokyčiai yra nulemti išorinių veiksnių. Kartais dantys praranda baltumą ir dėl jų viduje atsirandančių dėmių. Antibiotikai, kraujospūdį reguliuojantys antihistamininiai vaistai gali pakeisti dantų spalvą ir silpninti jų tvirtumą. Dantų spalvą ir emalio storį lemia ir amžius bei genetiniai faktoriai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių