Cukrinis diabetas: kokius signalus pirmiausia siunčia organizmas?

Lapkričio 14 d. minėdami Pasaulinę cukrinio diabeto dieną sveikatos priežiūros specialistai primena, kaip svarbu neignoruoti net ir menkiausių simptomų bei laiku kreiptis į specialistus.

Nekalti, bet svarbūs simptomai

Susirgęs cukriniu diabetu žmogus gali gyventi kelerius metus nejausdamas aiškių simptomų, tačiau laikui bėgant didelis cukraus kiekis kraujyje gali smarkiai pakenkti daugeliui organų sistemų sukeldamas širdies infarktą, insultą, nervų pažeidimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, aklumą, impotenciją bei infekcijas.

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, žmonės dažnai ignoruoja cukrinio diabeto simptomus, o diagnozę išgirsta tada, kai jau būna per vėlu kažką pakeisti. O dėmesį būtina atkreipti į tokius kompleksinius pokyčius kaip pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, nuolatinis alkio jausmas, regos sutrikimai, drebulys, galūnių skausmai, dilgčiojimas, tirpimas, nejautra ir net dažnos grybelinės infekcijos.

„Žinoma, nustatyti ligą iš pavienių simptomų yra sudėtinga. Tikrajai diagnozei paneigti arba patvirtinti yra reikalingi laboratoriniai tyrimai, kuriais nustatomas gliukozės, glikolizinto hemoglobino, C peptido bei paties insulino kiekiai kraujyje, taip pat imamas gliukozės tolerancijos mėginys“, – pasakoja Ž. Muzikevičiūtė.

Prevenciniai tyrimai ypač rekomenduojami asmenims, priklausantiems rizikos grupėms. Viena iš pagrindinių ligos priežasčių – paveldimumas. Padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu turi ir asmenys, kenčiantys nuo nutukimo bei antsvorio, sergantys arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys lipidų apykaitos sutrikimų, bei moterys, kurios gimdė sunkesnius nei 4 kg naujagimius arba nėštumo metu sirgo diabetu.

Pasak vaistininkės, siekiant išvengti cukrinio diabeto svarbu sportuoti, maitintis sveikai, nepersivalgyti, praleisti užtektinai laiko gryname ore ir reguliariai lankytis pas gydytoją. Kruopšti prevencija ir savalaikės konsultacijos padės saugant sveikatą ir taupyti išlaidas vaistams.

Aplaidus gydymasis gresia komplikacijomis

Ž. Muzikevičiūtės teigimu, dalis pacientų ne tik per vėlai sužino diagnozę, bet ir ignoruoja gydymą – kai kurie sergantieji tiki, kad jeigu vartos mažiau vaistų, mažiau jų reikės ir rytoj.

„Paradoksalu, tačiau kai kurie pacientai vengia gerti paskirtas tabletes, nes yra įsitikinę, kad vėliau turės vartoti insuliną. Ne visi žino, kad būtent geriami vaistai mažina gliukozės kiekį kraujyje, kai kurie netgi stimuliuodami insulino išskyrimą iš kasos. Gydymas insulinu prasideda tik tada, kai tablečių poveikio nepakanka, kasos funkcija yra visiškai nusilpusi,  o cukraus kiekis kraujyje viršija leistiną ribą“, – pasakoja Ž. Muzikevičiūtė.

Net ir žinodami diagnozę pacientai elgiasi neapdairiai ir galvoja, kad jeigu nieko neskauda, galva nesvaigsta ar spaudimas nekyla, vadinasi, viskas yra gerai.

„Toks elgesys gali privesti prie inkstų, akių, nervų, širdies, smegenų bei kojų kraujagyslių pažeidimų. Todėl vaistinėse pacientams visada teikiame konsultacijas, patariame keisti insulino leidimo vietą, pasakome kuriuo metu vaistai veikia efektyviausiai, rekomenduojame tinkamą savitikrą, patariame prevencines priemones“, – pasakoja specialistė.

Svarbiausia – greita reakcija

Diabetas, pasak Ž. Muzikevičiūtės, yra ne tik paciento, bet ir visos šeimos problema, todėl sergančiųjų artimieji turi žinoti, kaip elgtis kritiniais atvejais.

„Jeigu žmogų ištiko hipoglikemija – gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėjo, jis dreba ir skundžiasi pykinimu – svarbu nieko nelaukiant išlaisvinti kvėpavimo takus, jeigu valgė – iš burnos pašalinti maisto likučius, sugirdyti gliukozės tirpalo, pačiam pacientui verta su savimi turėti gliukozės tablečių. To nepadarius paciento būklė gali tapti kritine – jei suspėsime, greitoji pagalba bus teikiama suleidžiant gliukagoną, kitu atveju gali būti pažeidžiami neuronai ir pacientui gali grėsti netgi mirtis“, – apie pirmąją pagalbą ištikus diabeto priepuoliui sako vaistininkė.